„2000-asiais buvo gauti raštiški bendrijų sutikimai, kad „Litesko“
renovuotų šilumos punktų įrangą. Renovacijai pritarė dauguma. Iš
„Litesko“ perėmėme 560 šilumos punktų.
Renovacijos lėšos buvo susigrąžinamos per šilumos kainą. 2011 metais
pasikeitė Šilumos ūkio įstatymas ir, siekiant sumažinti šilumos kainą,
buvo nuspręsta renovavimo lėšų nebeįskaičiuoti į šilumos kainą, –
aiškino bendrovės „Marijampolės šilumos tinklai“ direktoriaus
pavaduotojas Kęstutis Kubertavičius. – Nenorime skriausti žmonių,
norime objektyvumo, – turime turtą, kuris mums neša nuostolių.
Įstatymas vienareikšmiškai sako – šilumos punktai turi priklausyti
gyventojams. Jėga į teismą nieko netempsime, tarsimės gražiuoju“.
Šilumininkai tvirtina, jog pinigų už mazgų įrenginius jie reikalauja
teisėtai, nes renovuojant punktus buvo investuotas ne vienas milijonas.
Kai pasikeitė įstatymas, šilumininkai nebespėjo susigrąžinti pinigų.
„Nusidėvėjusius punktus bendrijos įsigijo už vieną litą, tačiau yra
tokių, kurios turi sumokėti po keliolika tūkstančių litų“, – sakė
K.Kubertavičius.
„Marijampolės šilumos tinklai“ dėl dvylikos bendrijų pateikė medžiagą
advokatų kontorai, kuri parengs dokumentus teismui.
Bendrovė šioms bendrijoms siūlo būdus, kuriais gyventojai galėtų
padengti įrenginių likutinę vertę: mokėti iš karto, nuomotis, nurodytą
sumą mokėti dalimis per penkerius metus.
„Kai kurioms bendrijoms, deja, netinka joks variantas. Liko tik teismas,
nes mes negalime nubraukti tų pinigų.
Kai kurios likutinės vertės sumos yra tokios, jog bylinėjimasis
gyventojams kainuos brangiau. Tarkime, vieno 54-ių butų namo įrenginių
likutinė vertė yra 4500 litų. Išdėstome butams šią sumą penkeriems
metams. Vienas butas per šį laikotarpį turėtų mokėti po tris litus „,
– skaičiavo K.Kubertavičius.
Vieno R.Juknevičiaus gatvės daugiabučio bendrijos pirmininkas Algimantas
Šeimys teigė, jog jį pribloškė žinia apie bemaž puspenkto tūkstančio
litų namo skolą šilumininkams.
„Nebuvo jokių įpareigojimų, kad už šilumos mazgą mokėtume kokius nors
pinigus. Tai išryškėjo dabar – po penkiolikos metų. Esą šiluminio mazgo
amortizacija buvo įskaičuota į šilumos kainą ir per dvidešimt metų mes
turime išsimokėti. Šito mes nežinojome.
Yra, pavyzdžiui, kita bendrija. Už šilumą mokėjome vienodai. Ji
išsimokėjo per dešimt metų, o mes turime per dvidešimt ir dar jiems
primokėti.
Nesutinkame mokėti likutinės vertės. Tie namai, kurių mazgai buvo
renovuoti vėliau nei mūsų, gavo dešimties metų garantiją. Jie modernesnį
mazgą nusipirko už vieną litą.
Per pastaruosius penkiolika metų patys keitėme sklendę, siurblį,
ketverius metus samdėme žmogų, kuris prižiūri šilumos mazgą.
Tai mes šilumininkus į teismą turime duoti, o ne jie mus.
Mes už šilumos punkto įrangą jau pusantro karto užmokėjome, tik jie
nežiūri. Jei mums įrodytų, jog mes mažiau už šilumą mokėjome, dar
suprasčiau.
Kova su vėjo malūnais, nes šilumininkams rūpi tik pinigai. Visi tik
popieriukais atsimėto“, – piktinosi ilgametis bendrijos pirmininkas
A.Šeimys.
Jis teigė, jog gyventojai visą laiką manė – įranga priklauso jiems,
bendrijos nariams.
Marijampolės daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Valdas Varnagiris ryžtingai tikino, jog samdys advokatus ir gins
bendrijų interesus.
„Mes manome, jog šilumos punktai yra gyventojų nuosavybė, įtraukta į
bendro naudojimo objektų aprašą. Prieš keliolika metų mums viešai
tvirtino, jog nereikės už juos mokėti. Apgavo.
Mes neturime jokios informacijos, ar mūsų name esanti įranga atsipirko,
ar ne“, – teigė V.Varnagiris.
Pasitarti dėl tolesnių veiksmų susirinkę šilumininkų reikalavimams
prieštaraujantys kelių bendrijų pirmininkai žurnalistams pasakojo, jog
jie „Marijampolės šilumos tinklų“ prašė parodyti jiems pirminius
dokumentus, kurie paaiškintų, kaip šilumos mazgai atsidūrė šios
bendrovės rankose, tačiau nieko negavo.
„Nejaugi mes, pirkdami butus, nusipirkome tik sienas? Kas bus, jei
dujininkai sakys, jog butuose yra jų vamzdžiai, ir lieps išsipirkti, o
elektrikai pareikalaus mokėti už laidus?“ – ironizavo neketinančių
nusileisti bendrijų pirmininkai.
