Negalėję priimti šiuolaikiškų „Panamax“ tipo okeaninių konteinervežių „Klaipėdos Smeltės“ darbuotojai dabar mikliai krauna 294 metrų ilgio ir 32,2 metrų pločio laivą „HS Humboldt“, kuriame iš viso telpa 3,2 tūkst. konteinerių. Tokiais jūrų milžinais niekas nesistebi Roterdame, Antverpene, Amsterdame, Hamburge, Bremerhafene, kituose didžiausiuose Europos valstybių uostuose, į kuriuos lietuviai anksčiau negalėjo lygiuotis.
„Galiu pasidžiaugti, kad pernai sutelkę visas jėgas spurtavome ir baigėme įrengti 534 metrų ilgio krantines. Dabar ramia sąžine jas perduodame naudotojams. Statybų vertė – beveik 84 mln. litų. Tokias krantines įgijusiam Klaipėdos jūrų uostui nebeliko kliūčių žengti į naują etapą – tapti regioniniu konteinerių skirstymo centru rytinėje Baltijos pakrantėje. Investicijos į tokias krantines grįž su kaupu“, – įsitikinęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Perdavę pasirašytą naujų giliavandenių krantinių statybos pabaigtuvių aktą „Klaipėdos Smeltės“ generaliniam direktoriui Rimantui Juškai KVJU direkcijos vadovai pažymėjo, kad prie jų uosto kapitono įsakymu nustatyta leistina laivų grimzlė siekia 13,2 metro. Tokio gylio visiškai pakanka, kad naujame terminale vienu metu galėtų švartuotis du „Panamax“ tipo konteinervežiai iki 300 metrų ilgio. Visos giliavandenės „Klaipėdos Smeltės“ krantinės driekiasi per kilometrą.
Statytojai „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių skirstymo centro krantines praplatino Kuršių marių sąskaita, todėl Jūrų uosto teritorija padidėjo trim hektarais. Visi gilinimo darbai ir naujosios krantinės KVJU direkcijai kainavo apie 250 mln. litų. Ne mažiau lėšų prireikė teritorijai tvarkyti, našiai krovos technikai įsigyti. Jas investavo įmonės savininkai, garantavę stabilų krovinių srautą. Naujojo terminalo projektinis metų pajėgumas – milijonas sutartinių konteinerių (TEU).
Prie naujų krantinių geležinkelio bėgiais rieda 86 metrų aukščio kranas, kurio strėlė pakyla į 113 metrų aukštį. Toks galiūnas sunkiasvorius jūrinius konteinerius iš laivo pakelia ir nuleidžia lyg degtukų dėžutes. Jis – aukštesnis nei Gandrališkių mikrorajone iškilęs 34 aukštų dangoraižis „Pilsotas“. Nuo krano viršūnės atsiveria ne tik Kuršių marių, bet ir viso uostamiesčio panorama. Vasarą „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje atsiras dar viens toks Suomijoje pastatytas kranas.
„Klaipėdos Smeltės“ regioninio konteinerių skirstymo centre jau verda darbas, nors ambicingas projektas dar nebaigtas – kitame statybų etape numatyta nutiesti dar apie 500 metrų ilgio krantines okeaniniams laivams ruožą, įrengti papildomas krovos aikšteles. Giliavandenes prieplaukas ir naujus kranus jau pastebėjo artimiausieji kaimynai Vokietijos bei kitų Europos Sąjungos šalių uostuose – konkurencija dėl jūrų keliais plukdomų krovinių rytinėje Baltijos pakrantėje gali paaštrėti.
„Mums šios krantinės žymi naują veiklos etapą. Anksčiau konteinerių terminalo statybos dėl įvairiausių priežasčių strigo. Jį projektavome, derinome ir statėme beveik šešerius metus. Profesionalus uosto vadovybės požiūris prisidėjo prie to, kad žengiame pirmyn. Tai, ką matome šiandien, yra didelių pokyčių Klaipėdos uosto istorijoje pradžia“, – kalbėjo R.Juška.
Šiemet „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje perkrauta apie milijoną tonų įvairių krovinių – dvigubai daugiau nei pernai. Konteinerių krovos apyvarta, lyginant su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, šoktelėjo 35 proc.
