Ateidavome tarsi džiaugsmingai - su gėlėmis, dainuodami. O rezultatai pranokdavo lūkesčius: balsuotojų skaičius pasiekdavo 99 proc. Gyventojų aktyvumas užtikrintas, tačiau sąmoningumas - kitas dalykas.
Pritariu Atkuriamojo Seimo pirmininko nuomonei, kad piliečiai turėtų aktyviai dalyvauti savo valstybės kūrime ir valdyme. Tačiau abejoju, ar tai galima užtikrinti pasinaudojus botago principu, kaip darė sovietinės nomenklatūros atstovai, administracinės prievartos būduu suvarydami žmones prie balsadėžių.
Manau, kad mums reikalingas kitas, nors sunkesnis, tačiau neabejotinai naudingesnis kelias - jaunimui skiepyti pilietinį sąmoningumą. Antraip visuotinai privalomi rinkimai gali kaip lazda apsigręžti kitu galu ir kirsti valstybei, nes į valdžią tokiu būdu gali prasibrauti kraštutinės politinės jėgos, nenuspėjamo elgesio politikai.
Šiandiena niekam ne paslaptis, kiek Lietuvoje per rinkimus kainuoja piliečių, mėgstančių alkoholinius gėrimus, balsai. Ir gal gerai, kad ne visi jie žino, kaip parduoti balsą.
Seimo narė Birutė Vėsaitė viešoje erdvėje virkauja, kad socialdemokratai pralošė rinkimus todėl, kad negalėjo išaiškinti Lietuvos žmonėms kaip jie jais rūpinasi.
Tačiau kas trukdė šviesti ir aiškinti piliečiams jų teises ir pareigas, pasakoti apie galimybes dalyvauti valstybės valdyme, renkant jų vertybes atstovaujančius politikus ir visuomenės veikėjus?
Stebint rinkiminius debatus susidarė spūdis, kad valdantiesiems naudingiau turėti kuo mažiau politiškai išprususių rinkėjų.
Šiandien apie galimybę reitinguoti politinius sąrašus žino tik tie, kurie priklauso vienai ar kitai politinei partijai ir tiesiogiai dalyvauja politiniame gyvenime.
Dalis žmonių ateidami balsuoti savivaldos rinkimuose tiesiai paklausia, pavyzdžiui.: kur čia „prabalsuoti“ už V.Landsbergį , R.Paksą ar VUspaskichą? Ir nesvarbu, kad tie asmenys net nekandidatuoja savivaldos rinkimuose.
Dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie tiesiog žinomi didesnei visuomenės daliai, gaila, kad tik jie. Jeigu norime sukurti aktyvių piliečių visuomenę, žmones reikia mokyti ir šviesti, kelti jų sąmoningumą, o tada jau galima įvesti visuotinai privalomus rinkimus.
Beje, žmonių sąmoningumui pasiekus aukštesnį lygmenį, jie patys supras, kad balsuodami pozityviai veikia savo šalies gyvenimą, tiek politinį, tiek kultūrinį, tiek ekonominį ir privalomo balsavimo būtinybė atkris savaime.
Norint išugdyti sąmoningus, patriotiškus piliečius neužtenka kiekvieną pirmadienio rytą prieš pamokas mokyklose sugiedoti Lietuvos himną, jau neužtenka šaukti „rusai ateina, Lietuva pavojuje!“, reikia skirti lėšas tiek moksleivių, tiek suaugusių žmonių pilietinio ugdymo programoms ir daryti tai nuosekliai, išlaikyti tęstinumą, keičiantis valdžioms.
Be tiesioginių mokymų piliečių politinį aktyvumą būtų galima įteisinti, įteisinus tiesioginius merų rinkimus ir balsavimą internetu.
Atrodo, kad tai supranta daugelis. Jau du socialdemokratų ministrai įregistravo įstatymo pataisą, leidžiančią balsuoti internetu.
Tuomet kas trukdo? Akivaizdu, kad baimė. Baimė prarasti šiltas vietas, kurios nors ir supelijusios, bet tapo neatskiriamomis nuo sėdynės dalimis. Naujovėms trukdo baimė, kad į šiltas vietas gali pasikėsinti tas jaunimas, išrinkęs savo kandidatusbalsuodamas internetu. Ir ta baimė - liberalams gavus dvi vietas Europarlamente stiprės. Akivaizdu, kad juos palaikė didesnė dalis jaunimo, sukeldama pavojų priplėkusių kėdžių šeimininkams.
Gintautas Labanauskas yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, visuomeninio judėjimo "Dirbam Kaunui" pirmininkas.
