Esą Z.Balčytis „išdūrė“ partijos kolegas pareikšdamas norą dalyvauti prezidento rinkimuose. Jis tai galėjo daryti norėdamas sulaukti dėmesio ir reklamos, nes be jos kaip eilinis kandidatas galėjo neprasibrauti į Briuselį.
Spėjama, kad jei konkurencijos sąlygos būtų lygios, į antrą vietą socialdemokratų rinkėjai būtų iškėlę Gediminą Kirkilą arba Juozą Oleką, kurie dar neprasidėjus rinkimų kampanijai Lietuvoje buvo kur kas labiau matomi ir žinomesni nei Briuselyje dirbantis Z.Balčytis.
Buvęs kandidatas daugybę kartų aiškino, kad jam prezidento postas ir prezidento rinkimai svarbesni už kovą dėl vietos Europos Parlamente, tačiau, atrodo, kad tuo patikėjo ne visi.
Aiškinsis santykius
Tarybos posėdį, kuriame bus aptariami rinkimų rezulatai, Socialdemokratų partija šaukia birželio 7 dieną. Jau dabar aišku, kad žurnalistai į posėdį, kuriame kairieji bičiuliai aiškinsis santykius, nebus įleisti, nors prieš rinkimus tokiuose posėdžiuose jie būdavo laukiami.
Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas sako, kad partija turi išaiškinti, kas kalti dėl prasto pasirodymo per Europos Parlamento rinkimus. A.Sakalas pirštu pirmiausia rodo į partijos rinkimų štabo vadovą, teisingumo ministrą Juozą Bernatonį.
„Jis gaus pakankamai daug pabarimų. Nežinau kaip baigisis jo karjera. Galbūt ir griežtesnės priemonės jam bus pritaikytos“, - kalbėjo A.Sakalas.
Socialdemokratų veteranas sako, kad Z.Balčyčio ir partijos pralaimėjimo priežastimis tapo tai, kad Z.Balčytis taikė į dvi kėdes tą pačią dieną, debatuose jis atrodė gana blankiai, dažniau pritardavo prezidentei Daliai Grybauskaitei, o ne jai oponavo.
Tai, kad partija padarė klaidą per rinkimus Z.Balčytį siūlydama ir į Prezidentūrą, ir į Europos Parlamentą, nuo pat rinkimų kampanijos pradžios kalbėjo ir partijos vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis. Jam dabar telieka apgailestauti, kad bendražygiai neįsiklausė į šiuos perspėjimus.
Brangi vieta Briuselyje
Z.Balčyčio reklamai partijai išleido daugiau nei 2 mln. litų. Nepaisant to, Socialdemokratų partijos rinkimų į Europos Parlamentą sąraše jis iš pirmos vietos nusmuko į antrą. Jį gerokai pralenkė viena populiariausių partijos veikėjų Vilija Blinkevičiūtė.
Pastaroji surinko 98 tūkst. pirmumo balsų, o Z.Balčytis – 73,5 tūkst. Trečias likęs ir bilieto į Briuselį negavęs G.Kirkilas surinko beveik 57 tūkst. balsų.
Vilniaus universiteto dėstytojas, politinės komunikacijos specialistas Andrius Šuminas neatmeta galimybės, kad jei ne tie du milijonai litų kandidato reklamai, Z.Balčytis būtų visai nepatekęs į Europos Parlamentą.
„Tuo metu, kai rinkimų kampanija dar nebuvo prasidėjusi, Gediminas Kirkilas ar Juozas Olekas, kurie taip pat kandidatavo į parlamentą, buvo gerokai labiau matomi Lietuvoje nei Z.Balčytis. Todėl tikimybė, kad jei konkurencijos sąlygos būtų vienodos, vienas iš jų per rinkimus būtų pralenkęs Z.Balčytį yra labai didelė“, - sako mokslininkas.
Su tokia nuomone sutinka ir M.Romerio universiteto dėstytojas politologas Vytautas Dumbliauskas. Jis taip pat daro prielaidą, kad didelis dėmesys ir įspūdingos sumos reklamai per prezidento rinkimus, galėjo padėti Z.Balčyčiui išsaugoti antrą vietą partijos rinkimų sąraše ir prasibrauti į Europos Parlamentą.
Už Z.Balčyčio nugaros likęs G.Kirkilas, paklaustas, ar jis galėjo aplenkti partijos bičiulį reitingavimo metu, jei konkurencijos sąlygos būtų buvusios vienodos, neatmetė tokios galimybės.
„Natūralu, kad dirbti į Briuselį išvykę politikai šiek tiek užsimiršta, nes jie mažiau dalyvauja vidaus politikoje“, - diplomatiškai kalbėjo Z.Balčyčio partijos kolega.
Z.Balčytį kritikavęs V.Andriukaitis ir A.Sakalas mano, kad šis būtų patekęs į Europos Parlamentą ir tuo atveju, jei nebūtų kandidatavęs į prezidentus. Esą kolega buvo pakankamai matomas. Tačiau jie taip pat mano, kad partija būtų iškovojusi daugiau mandatų Europos Parlamente, jei Z.Balčytis būtų dalyvavęs tik vienuose rinkimuose.
