Pasak Juozo Oleko, Varšuvos atsakymas gautas praeitą savaitę,
šiuo metu yra derinamos sutarties detalės.
„Džiugu, kad praeitą savaitę gavome atsakymą iš Lenkijos
gynybos ministro, kuriame siūloma paprastesnėmis sąlygomis įsigyti
šią sistemą, kad ji galėtų pasiekti Lietuvą kuo greičiau. Šiuo
metu derinamos sutarties detalės“, - sakė J.Olekas. Jo komentarą
BNS perdavė ministro atstovas spaudai.
J.Oleko teigimu, pokalbiai su Lenkijos gynybos ministru dėl
GROM įsigijimo vyksta nuo kovo mėnesio.
„Ši sistema reikalinga patenkinti neatidėliotinus Lietuvos
kariuomenės vykdomų operacijų poreikius. Šios sistemos
didžiausias privalumas, kad ji gali būti naudojama mažuose
taktiniuose vienetuose, kurie veikia atskirai ir toliau nuo didesnių
junginių ir dalinių. Lietuvos atveju tai būtų gera priemonė
Specialiųjų operacijų ir Sausumos pajėgų vienetams“, - teigė
ministras.
GROM sutarties informacija yra riboto naudojimo ir sutartis dar
nepasirašyta, sutarties detalių, įskaitant pirkinio kainą,
ministerija nekomentuoja.
Nešiojama artimojo nuotolio oro erdvės gynybos raketinė sistema
GROM papildys šiuo metu turimas Lietuvoje sistemas STINGER ir RBS-70.
Pasak Lietuvos pareigūnų, GROM sėkmingai buvo panaudota
Gruzijos kare prieš Rusijos karinių oro pajėgų kovinius orlaivius.
Ji gaminama Lenkijoje, ginklas veikia „iššoviau-pamiršau“ (angl.
„Fire-and-forget“) principu, ypatingai mobili ir paprasta naudoti, jai
nereikia papildomos įrangos, tokios kaip radarai ar specialus
transportas. GROM gali sunaikinti taikinį atstumu nuo 400 metrų iki
5,5 km bei aukštyje nuo 10 metrų iki 3,5 km.
Sutarė dėl pratybų
Pirmadienį Taline vyko Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimas, kuriame Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris, Latvijos gynybos ministras Raimondas Vejonis ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sutarė dėl naujos Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo priemonės Baltijos valstybių oro erdvėje rengiant plataus masto NATO oro gynybos pratybas.
Ministrai sutarė, kad nauja bendradarbiavimo iniciatyva padidintų NATO matomumą regione ir sustiprintų Baltijos šalių pajėgumus teikti priimančiosios šalies paramą jų teritorijose dislokuotiems sąjungininkams, taip pat suteiktų papildomas treniravimosi galimybes Aljanso pajėgoms.
Vertindami saugumo situaciją Baltijos regione, gynybos ministrai teigė, kad ji tebėra įtempta dėl Rusijos Federacijos Baltijos valstybių kaimynystėje nuolat rengiamų karinių pratybų, dėl padidėjusio Rusijos karinio aktyvumo Kaliningrado srityje ir dėl intensyvėjančių informacinių išpuolių prieš Baltijos šalis ir sąjungininkus NATO bei Europos Sąjungoje.
Susitikime Baltijos valstybių ministrai pažymėjo reikšmingą NATO indėlį užtikrinant regiono saugumą ir sutarė, kad Baltijos šalys turi siekti nuolatinio NATO pajėgų buvimo regione.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro J.Oleko, atsižvelgdama į šias grėsmes, NATO skiria papildomas pajėgas Baltijos regionui, taip demonstruodama Aljanso šalių solidarumą ir pasirengimą reaguoti į pasikeitusią saugumo situaciją.
Baltijos šalių gynybos ministrai sutarė didinti Baltijos šalių priimančiosios šalies paramą sąjungininkių pajėgoms, sustiprinusioms dabartinę NATO oro policijos misiją. Jie taip pat pritarė tam, kad kuo skubiau savo veiklą pradėtų bendras Baltijos šalių jungtinio štabo elementas. Šis štabas turėtų parengti konkrečius planus dėl Baltijos šalių veiksmų galimos karinės krizės atveju.
