Kairiųjų politinių jėgų skundą Valstybės kontrolei dėl 1991 m. spalio 4 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pritarimu įsteigto Vytauto Landsbergio labdaros fondo veiklos – dėl neva netinkamai arba net privatiems reikalams naudojamų Norvegų Tautos Taikos premijos lėšų – tyrė oficiali valstybės institucija, kai valdžioje buvo LDDP, ir nerado jokių finansinių pažeidimų.
Fondo iždininko pareigas ilgai ėjo Norvegijos advokatas, buvęs pirmasis Lietuvos atstovas ir konsulas Osle p.Leonas Boddas. Juolab nerasta nė cento, kurį V.Landsbergis būtų naudojęs savo reikalams. Dar mėginę tęsti temą kairieji Vilniaus ir Klaipėdos laikraščiai irgi turėjo užsičiaupti.
Dabar, po 20 metų, ir popieriuje (gegužės 20 – 23), ir iš ekrano vėl melagingai paistoma, jog Landsbergis „milijoną dolerių“ pasidėjo į privačią kišenę, jog nesą fondo ataskaitų, nors jos buvo skelbiamos knygelėmis, o pastaraisiais metais – nuolat internete, tad juodosios medžiagos kūrėjams būtų buvę lengva bent žvilgtelti. Nepliurptų elementarių klaidų, nesvaičiotų prasimanymų.
Matyt, ne veltui ši tema dirbtinai skandalizuojama pačiose dvejų svarbių rinkimų išvakarėse. Apgailėtina, kad atitaria asmuo, ką tik pralaimėjęs prezidento rinkimus, bet einantis svarbias pareigas Lietuvos Seime.
Ir tas neatsivertęs nė interneto oficialios informacijos apie Fondą.
Šmeižikų kontorai galiu priminti, kad jie dar nepanaudojo kolūkių iširimo kortos. Tikriausiai apie tai drėbs šeštadienį. Taip almaksininkai darė stumdami R.Paksą prieš Valdą Adamkų, mėgindami net sugriauti Vilniaus banką.
Vytautas Landsbergis
Europos Parlamento narys, nebekandidatuojantis šiuose rinkimuose
