Apie tai, kad sulaukė ne vieno kaltinimo vykdant konservatorių užsakymą sužlugdyti kai kurias žiniasklaidos priemones, trečiadienį prakalbo pats L.Slušnys, kuris buvo iškviestas į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, rašo „Lietuvos rytas".
Tokia LŽLEK pirmininko įžanga iš karto pakėlė ant kojų komitetui priklausantį konservatorių Vytautą Juozapaitį.
„Nieko čia gėdinga“, – replikavo pasipiktinęs operos solistas. Vėliau solistas L.Slušnį auklėjo, kad jis privalo jausti, kur ir ką gali kalbėti.
Vis dėlto V.Juozapaitis užčiuopė ir esmę: „Šiandien kilo problema dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos atitikties galiojantiems įstatymams.
Akivaizdu, kad komisijos steigėjai laiku nepasirūpino, kad ji veiktų pagal įstatymus.“
Svarstydamas, kad abejones dėl LŽLEK teisėtumo žiniasklaida ėmė reikšti gindamasi, konservatorius pripažino, kad triukšmas keliamas pagrįstai: „Šiuo atveju, atrodo, nėra priešnuodžių ir paneigti, kad komisija veikia pagal įstatymą, neįmanoma.
Įstatymai, pagal kuriuos buvo sudaryta komisija, pažeisti. Tik klausimas, kaip dabar viską išspręsti.
Ko gero, būtų teisingiausia kreiptis į teismą.“
Kilo abejonių dėl teisėtumo
LŽLEK vadovaujantis Psichiatrų asociacijos į ją deleguotas vaikų psichiatras L.Slušnys teisinosi, kad žurnalistų etikos sargų sprendimus galima ginčyti teismuose, bet iki šiol esą nebuvo suabejota komisijos teisėtumu.
Vis dėlto LŽLEK pirmininkas pripažino, kad komisijai kildavo tam tikrų sunkumų dėl neaiškaus jos statuso.
Mat komisija nėra juridinis asmuo, ji yra finansuojama Spaudos, radijo ir televizijos fondo lėšomis.
„Tai, kas dabar yra iškelta dėl įstatyminių dalykų, teisinga. Aš iš tiesų nežinau, ar komisijos veikla, kai ji neturi nuostatų, yra teisėta“, – Seimo nariams kalbėjo L.Slušnys.
Komisijos vadovas taip pat prisipažino, kad LŽLEK steigėjai nė karto nebuvo susirinkę į susirinkimus, nors tai numato įstatymas.
Tokią skandalingą žinią išgirdę Seimo komiteto nariai nusprendė kreiptis į organizacijas, delegavusius savo atstovus į LŽLEK, kad būtų patvirtinti komisijos nuostatai.
„Privalu tai padaryti“, – pabrėžė Seimo komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, jau ir anksčiau viešai suabejojusi komisijos veiklos teisėtumu.
Į įstatymą numota ranka
Kaip trečiadienį pranešė „Lietuvos rytas“, žurnalistų etikos sargams vis smarkiau veržiant apynasrį žiniasklaidai, kilo abejonių, ar pati LŽLEK veikia teisėtai.
Dienraščio žurnalistams atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kitiems abejotinas bausmes negailestingai skirianti komisija nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo.
Šiame teisės akte numatyta, kad LŽLEK, į kurią savo atstovus skiria penkiolika įvairių institucijų, ne rečiau kaip kartą per metus privalo rengti susirinkimus.
Per visą ilgą šios komisijos veiklos istoriją tokio susirinkimo nebuvo nė vieno.
Dėl to LŽLEK iki šiol neturi savo veiklos nuostatų, nors įstatymas nurodo, kad juos turėti privalu.
Negana to, Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, jog ši komisija tik nagrinėja žurnalistų profesinės etikos pažeidimus.
Tačiau LŽLEK be steigėjų pritarimo prisiėmė sau teisę vertinti, kurią žiniasklaidos priemonę galima priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Tai irgi prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymui.
Be to, vos gavusi skundą komisija dažnai priima sprendimus, kurie apriboja žurnalistų teisę skleisti informaciją ir žmonių teisę žinoti.
Sankcijos prasilenkia su protu
Komisijos sprendimas galioja metus, jo galiojimas nestabdomas netgi vykstant ginčui teisme.
Tuo metu neetiška pripažintai žiniasklaidos priemonei taikomos sveikam protui prieštaraujančios griežtos sankcijos – netaikoma PVM lengvata, ji negali dalyvauti valdžios skelbiamuose viešuosiuose konkursuose ir pretenduoti į valstybės paramą.
Dėl taikomų bausmių dydžio jau ėmė abejoti ir jas sugalvoję politikai.
Dabartinės valdančiosios daugumos atstovai prakalbo, kad sankcijos turėtų būti atšauktos.
Seimo narys socialdemokratas Juozas Bernatonis trečiadienį įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis būtų panaikinta galimybė daugiau nei dvigubai padidinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, jei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nustato, kad jie nesilaiko profesinės etikos.
Abejonių dėl dabar žiniasklaidai taikomų sankcijų dydžio pastaruoju metu ėmė skambėti ir iš pačios LŽLEK narių lūpų.
Apie tai, kad leidiniams imtos taikyti bausmės galbūt yra pernelyg drastiškos, trečiadienį prakalbo ir L.Slušnys.
Komisijos pirmininkas taip pat užsiminė ir apie taikomų sankcijų neproporcingumą.
Mat dabar viena žiniasklaidos priemonė gali sulaukti net kelių bausmių už tą patį esą padarytą nusižengimą.
Pagalvoti, ar nepažeidžiamas proporcingumo principas, kai neetiška pripažinta žiniasklaida už tą patį pažeidimą baudžiama kelis kartus, siūlė ir Seimo komiteto posėdyje dalyvavusi žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė.
V.Landsbergio fondo šešėlis
Kaltinimų, kad valdžios išlaikoma LŽLEK gali vykdyti politikų užsakymus susidoroti su neįtinkančia žiniasklaida, sulaukęs jos vadovas L.Slušnys pastaruoju metu yra priverstas aiškintis ir dėl savo sąsajų su aktyviu prezidentės Dalios Grybauskaitės rėmėju Vytautu Landsbergiu.
Dabartiniais Registrų centro duomenimis, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas yra pykčio žiniasklaidai neslepiančio dešiniųjų patriarcho fondo valdybos narys.
Tačiau trečiadienį komisijos vadovas „Lietuvos rytą“ tikino, kad iš V.Landsbergio fondo valdybos narių dėl asmeninių priežasčių pasitraukė dar 2005 metais.
Tai, kad jis vis dar pristatomas kaip fondo valdybos narys, esąs nesusipratimas.
Didelės grėsmės žodžio laisvei
Teisė atimti iš neetiškomis pripažintų žiniasklaidos priemonių PVM lengvatą, neleisti joms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją paverčia cenzūravimo institucija. Tuo įsitikinęs Seimo narys Valdas Vasiliauskas.
– Kuo tokia politika gresia Lietuvos žiniasklaidai? – paklausėme parlamentaro.
– Padariniai tolydžio bus vis liūdnesni. Pirmiausia kyla rimta grėsmė žodžio laisvei, nes pripažinti neetiškais leidiniai tampa lengvai pažeidžiami finansiniu požiūriu, iškreipiama žiniasklaidos rinka, sudaromos nelygios konkurencinės sąlygos.
Nepamirškime, kad vis daugiau Lietuvos žiniasklaidos priemonių valdo užsienio kapitalas. Pavyzdžiui, portalus „Delfi“ ir „15 min.“, žurnalą „Žmonės“ – estai. Finansinėmis sankcijomis nepatenkinti savininkai gali pareikšti redaktoriams: keičiate kryptį arba ieškokitės darbo kitur.
– Kaip mūsiškė „tvarka“ dera su ES teise?
– ES direktyva leidžia netaikyti PVM lengvatos tik reklaminiams leidiniams ir nekalba net ir apie erotinę ar smurtą propaguojančią spaudą, nes labai sunku apibrėžti aiškius kriterijus, kada peržengiamos leistinos ribos.
O Lietuva tokią nuostatą pritaikė net ir neetiškais paskelbtiems leidiniams, nors etika apskritai negali būti reguliuojama mokesčiais.
Tačiau, pasirodo, dar daug davatkiškos dvasios turinčioje mūsų šalyje viskas įmanoma. Žiūrėk, sulauksime, kad didesni mokesčiai bus taikomi ir, pavyzdžiui, nepatriotiškais pavadintiems leidiniams. Sąrašą bus galima tęsti iki begalybės.
– Ar įmanoma pakeisti pavojingą spaudai padėtį?
– Užregistravau įstatymo pataisą, kuria spaudai numatomas tik 5 proc. PVM tarifas ir kartu būtų atsisakyta išimties netaikyti mokesčių lengvatų neetiškais pripažintiems leidiniams.
Mane parėmė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir pasirūpino, kad ši įstatymo pataisa būtų skubos tvarka įtraukta į parlamento darbotvarkę. Bet tuoj pat sulaukiau opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus užsipuolimo – jis paklausė, kieno interesams aš atstovauju.
Visa konservatorių frakcija Seime pasipriešino siūlomai pataisai. Jos atstovai net aiškino, kad tai neva gali sužlugdyti Lietuvos ketinimus įsivesti eurą, nors 5 proc. lengvata galiotų tik nuo kitų metų pradžios.
Iš Seimo tribūnos konservatoriai nusikalbėjo iki tokio lygio, jog net gąsdino geopolitinėmis grėsmėmis – esą neleisdami neetiškais pripažintų leidinių bausti didesniais mokesčiais tarnautume Maskvai. Mat, konservatorių požiūriu, tik jie gina Lietuvos interesus, o visa Lietuvos nepriklausoma žiniasklaida tarnauja Rusijai.
O aš esu įsitikinęs, kad spaudai taikomos mokesčių bausmės prieštarauja cenzūrą ir jos monopolizavimą draudžiančiam 44 Konstitucijos straipsniui. Tai galėtų išaiškinti Konstitucinis teismas.
Beje, spausti Lietuvos spaudą mėgina ne tik valdžia, bet ir užsienio kapitalo įmonės. Užsieniečiams nerūpi Lietuvos demokratijos reikalai.
Šiems savininkams svarbu tik pelnas. Todėl būtų labai pavojinga, jei iš Lietuvos žiniasklaidos rinkos būtų išstumtas lietuviškas kapitalas.
Lietuviškas verslas pastaraisiais metais apskritai diskriminuojamas. Daug pasako vien faktas, kad prezidentės D.Grybauskaitės valdymo metais nebuvo apdovanota nė vieno lietuvio verslininko. Ji verslo žmonių nekviečia vykti kartu su ja į užsienį, nors tai įprasta visų pasaulio šalių vadovų praktika. Prezidentė tik visaip remia užsienio kapitalą.
Lietuvoje verslui pavojingiausia investuoti į žiniasklaidos rinką. Mat kas tam ryžtasi, iškart rizikuoja tapti apšauktas įtartinu oligarchu.
