Moteris pasakojo, kad sagė žemės paviršiuje sublizgėje ariant netoli
namo esantį sklypą. Ji buvo aplipusi storu molio sluoksniu.
„Turbūt sagė kieme atsirado prieš kelerius metus kasant netoliese esantį
tvenkinį“, – svarstė L.Vaitonienė.
Ji radinį rodė keliems specialistams, tačiau prisipažino pabūgusi
atiduoti sagę tyrinėti ekspertams.
Ar L.Vaitonienė aptiko tikrai vertingą istorinę relikviją, ar tai
visai niekam vertas metalo gabalėlis?
Apžiūrėję sagės nuotrauką Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio
specialistai spėjo, kad tai gali būti kunigaikščio livrėjos saga, mat
yra prilydyta auselė.
Tuo tarpu Kauno rotušės ceremonmeisteris, istorijos žinovas Kęstutis
Ignatavičius neabejoja, kad ant radinio yra pavaizduotas bajorų
Pilsudskių giminės herbas. Jo nuomone, ši sagė buvo naudojama kaip
antspaudas.
„Kai kurie herbo elementai yra priešingoje pusėje negu originalas.
Dedant antspaudą susidaro veidrodžio efektas ir atsiranda tikrojo herbo
vaizdas“, – aiškino K.Ignatavičius.
Spėjama, kad Pilsudskių giminės herbas buvo sukurtas dar XI amžiuje, o
seniausi žinomas išlikęs antspaudas padarytas 1317 metais.
„Ar šis radinys vertingas? Į tokį klausimą galima atsakyti tik nustačius
jo amžių“, – mano K.Ignatavičius. Galima spėti, kad šiai sagei gali būti
mažiausiai 100 metų.
˙
