36 metų E.Drėzui ir jo 35 metų žmonai Kristinai Drėzienei po ilgos teisinės kovos pavyko įrodyti, kad jų 11 mėnesių sūnus Domas mirė todėl, kad Kauno klinikinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus slaugytoja Valdareza Beleškienė supainiojo vaistus.
2012 metų balandžio 6 dieną vietoj gydytojos Jūratės Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo ji suleido mažyliui mirtiną kalio injekciją.
Kauno apylinkės teismas vakar pripažino V.Beleškienę kalta byloje dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
Slaugytojai skirtas 4 metų lygtinis laisvės atėmimas. Dvejus metus ji negalės dirbti medicinos įstaigose.
Medikė kalėjime neatsidurs, jei per dvejus metus nepadarys naujo nusikaltimo. V.Beleškienė išvengė realios nelaisvės bausmės, nes nusikaltimą padarė pirmą kartą, be to, serga sunkia liga.
Slaugytoja visą laiką neigė savo kaltę, o ligoninės administracija ją palaikė. V.Beleškienę gynė tos pačios advokatų kontoros darbuotojai, kurią samdė gydymo įstaiga.
Didelį atgarsį sukėlusi byla paveikė ir teisėją Danutę Giačaitę – skaitant nuosprendį jai iš susijaudinimo drebėjo rankos.
– Ar nuosprendis teisingas? – vakar „Lietuvos rytas“ pasiteiravo E.Drėzo, kuris su žmona yra pateikęs ligoninei atskirą 3,45 mln. litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
– Nesiekėme, kad V.Beleškienė atsidurtų kalėjime.
Svarbiausia buvo įrodyti, kad vaikelis užgeso dėl aplaidaus medikų darbo.
Domas porą dienų vėmė, viduriavo, bet jo gyvybei pavojus nebuvo iškilęs. Šeimos gydytoja didelių grėsmių neįžvelgė ir tik dėl viso pikto patarė vaiką nuvežti į ligoninę.
Įtarus rotavirusą, sūnus apie 12 valandą buvo paguldytas į mokamą Gastroenterologijos skyriaus palatą. Ten jam turėjo būti prijungta lašelinė.
Atlikti kraujo ir kitokie tyrimai rodė, kad liga nėra sunki ir pavojus varpais skambinti neverta: kalio ir kalcio kiekis organizme normalus, temperatūra – 36,8 laipsnio.
Domą prižiūrėjusi gydytoja J.Radvilavičienė pati užrašė, kad vaiko būklė stabili.
Su berniuku liko jo mama, o aš, baigęs darbą, dar tą patį vakarą planavau juos pasiimti.
Bet staiga viskas apvirto aukštyn kojom. V.Beleškienei palatoje pradėjus leisti vaistus į veną, Domo veidas persikreipė iš skausmo. Jis ėmė verkti, paskui sustingo, kūnelis pamėlynavo.
Per keliolika sekundžių sūnų ištiko klinikinė mirtis, o pastangos jį atgaivinti buvo bevaisės.
Išaiškėjo, kad kalio kiekis organizme per valandą padidėjo kone du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.
– V.Beleškienė ir ligoninės administracija kategoriškai tvirtino, jog kūdikis mirė ne nuo kalio. Matyt, buvo baiminamasi, kad už aplaidumą teks sumokėti didelę pinigų sumą. Kaip vertinate medikų elgesį?
– Manau, jog tai žema. Ginant mundurą buvo karštligiškai mėginama išvengti atsakomybės.
Iš pradžių ligoninės atstovai kalbėjo apie staigios kūdikio mirties sindromą, paskui griebėsi versijos, jog tragedija įvyko dėl retos širdies ligos – fibroelastozės, dar aiškino, kad vaikas buvo nusilpęs.
Šiuos išvedžiojimus paneigė net dvi medicinos ekspertų komisijos, bet personalo kaltės vis tiek nenorėta pripažinti.
Jei viskas buvo gerai, kodėl suleidus Domui vaistus mįslingai dingo švirkštai, kuriuose dar buvo likusi didžioji dalis skysčio?
Kodėl ligoninės administratorius motinos ir vaiko priežiūrai Algirdas Andriuška policijai pranešė, kad įvyko netyčinis nužudymas supainiojus vaistus, o paskui puolė neigti savo žodžių?
Ligoninės administracija būtų garbingai pasielgusi, jei būtų pripažinusi personalo kaltę.
Tačiau atrodo, jog šioje įstaigoje vis dar gyva sovietinė sistema, neatsikratoma įpročio viską užglaistyti.
Niekas iš medikų mūsų šeimos neatsiprašė. Priešingai – ne kartą buvome apšmeižti.
Mane galutinai pribloškė V.Beleškienė, savo baigiamojoje kalboje pradėjusi vardinti nebūtas Domo ligas.
– Ar ilgas teismų procesas labai nuvargino jūsų šeimą?
– Kai miršta vaikas, visi sunkumai nublanksta. Teko įsigilinti į daugelį įstatymų, susidurti su valdininkų abejingumu, bet bėdos mus tik sustiprino.
Norėčiau patarti panašaus likimo žmonėms – kovokite iki galo, nebijokite dėl savo bėdų kreiptis į žiniasklaidą, nes tik viešumas neleidžia numarinti tiesos.
