Žinomam futbolo teisėjui Dariui Mieželiui laivybos sezono pradžia pamaryje virto košmaru – vyras iš pradžių buvo priverstas kovoti dėl savo gyvybės, o dabar varsto policijos ir medikų kabinetų duris, rašo „Lietuvos rytas".
Vilniečio pavojai praėjusią savaitę tykojo Šilutės mažųjų laivų prieplaukoje, kurioje jis laiko savo pramoginę jachtą ir už tai moka 3200 litų metinį mokestį.
Į uostą – dideliu greičiu
D.Mieželis tikina, kad išlikimo egzaminą jam surengė Darbo partijos Šilutės skyriaus vedlys, buvęs kandidatas į Seimo narius, o dabar įtakingiausias ir turtingiausias Šilutės rajono tarybos valdančiosios koalicijos veikėjas Saulius Stankevičius.
Politiką esą įsiutino tarptautinės klasės futbolo teisėjo pastaba, kad jis naktį į uosto akvatoriją iš Šyšos upės kateriu įplaukė didžiuliu greičiu.
Bangos daužė prišvartuotų laivų bortus, kajutėje ant kojų vos išsilaikė ir alkūnę užsigavo patalą nakvynei klojusi D.Mieželio draugė Renata.
Skraidūnų laive buvo kelių vyrų kompanija. Vieną jų, pasak D.Mieželio, svyruojantys sėbrai į krantą vos iškėlė už pažastų.
Po pastabos – į vandenį
– Kas tą vėlų vakarą įvyko Šilutės uoste? – pirmadienį žurnalistė paklausė D.Mieželio.
– Atrodė, jog ta didžiuliu greičiu į uostą įskriejusi kompanija jau nebepastovi ant kojų, – įtariau, kad jie neblaivūs.
Tad nuėjau perspėti, kad nekeltų pavojaus sau ir aplinkiniams, nes taisyklės visus laivavedžius įpareigoja įplaukti ir išplaukti tik lėta eiga.
– Kaip į pastabą reagavo pažeidėjas?
– Kapitonas man rėžė: „Ar žinai, kas aš toks, kaip drįsti?“
Atsakiau, kad visi Lietuvos žmonės prieš įstatymą yra lygūs, atsakomybė už teisinių normų, navigacijos taisyklių laužymą vienoda visiems – nuo eilinio piliečio iki šalies prezidento.
Laivo kapitonas ir vienas jo kompanijos dalyvių – brandaus amžiaus vyras su ūsais – į tai atsakė žodžių uraganu.
Nusprendžiau į jį nesivelti, nes sustiprėjo įtarimas, kad girti veikėjai čia jaučiasi visagaliai ir nebaudžiami.
Apsigręžiau ant pontoninio tilto, kuris sujungtas su krantine, bet grįžti saugiai į krantą nebepavyko.
– Kas atsitiko?
– Iš už nugaros gavau įsižeidusio asmens smūgį į juosmenį ir virtau stačia galva žemyn į akvatorijos gelmę.
Rankos tuo metu buvo kišenėse, jose – telefonas, piniginė, dokumentai, automobilio apsaugos ir užvedimo pultelis. Bet ne jie tada man rūpėjo.
Netikėtas smūgis ir ledinis vanduo sukėlė šoką ir mėšlungį, surakino sąnarius ir kraujagysles.
Sušlapę drabužiai prilipo prie kūno, ištraukti rankas iš kišenių buvo labai sunku, o kai pagaliau pavyko, springdamas išnirau į vandens paviršių.
Trūko kvapo ir jėgų, bet įsikibau į tilto atbrailas, iki kraujo nusibrėždamas rankų ir kojų odą.
Teko grumtis dėl gyvybės
– Ir niekas iš užpuoliko kompanijos neištiesė rankos?
– Ką jūs! Kapitonas ir jau minėtas stambus jo sėbras su ūsais neleido man užsliuogti ant tiltelio.
Renata jau buvo atbėgusi, ji šaukė: „Ką jūs darote?“, švietė žibintuvėliu ir tiesė man ranką, bet tada katerio kapitonas smūgiu į krūtinę mane antrąkart nugramzdino į gelmę.
Virš galvos vanduo užsivėrė, o jėgų išsikapanoti buvo likę mažai. Šaltis ir nugaros skausmas gniuždė, juk tą naktį buvo nulinė temperatūra.
– Kaip pavyko likti gyvam?
– Sukaupęs visas jėgas iškilau, įsikibau į atbrailą ir dairiausi, ar negausiu spyrio į galvą.
Renatą tuo metu nuo tiltelio kojomis ir korpusu į šalį stūmė tas pats laivavedys, taip trukdydamas gelbėti mane.
„Ko čia rėki?“ – šaukė jis, kai Renata bėgo kviesti pagalbos.
Atskubėję du uosto apsaugos darbuotojai padėjo mane ištraukti iš vandens, iškvietė greitąją pagalbą.
Atsinaujino sena trauma
– Kaip dabar jaučiatės?
– Teks gydytis atsinaujinusią stuburo traumą, nes tarpslankstelinė išvarža tapo itin skausminga po užpuoliko smūgių ir maudynių lediniame uosto akvatorijos vandenyje.
Bet tam dar neturiu laiko – reikia važiuoti į Klaipėdą, užsisakyti naują automobilio apsaugos ir užvedimo elektroninę įrangą, nes pultelis, kai atsidūriau vandenyje, buvo kišenėje, sušlapo ir sugedo.
Laikrodis, piniginė ir joje buvę dokumentai taip pat.
Laiko ir pinigų kainuos, kol viską sutvarkysiu, o juk atvykau čia ilsėtis.
Gerai, kad padeda profesionalus advokatas, – jis ruošia ieškinį užpuolikui dėl materialinės, fizinės ir moralinės žalos atlyginimo.
Juk Šilutės prieplaukoje naktį į gegužės 1-ąją buvo pasikėsinta į mano gyvybę.
Rūpėjo politinė karjera
Kai į uostą atvyko Šilutės policija, visa smurtautojų kompanija jau buvo išsilaksčiusi – savo automobilius paliko prieplaukos teritorijoje.
Pagal įrašus uosto kapitono žurnale buvo nustatyta, kad pažeidėjo kateris priklauso šilutiškio „darbiečio“ S.Stankevičiaus įmonei „Neringos kelias“.
Tądien jis su kompanija du kartus plaukė iš uosto ir grįžo atgal. Paskutinį kartą – apie pusę dvyliktos nakties.
Paprašytas paaiškinti, kodėl įsivėlė į incidentą su poilsiautoju ir pažeidinėjo laivybos taisykles, naudojo psichologinį smurtą ir fizinę jėgą prieš D.Mieželį, S.Stankevičius neigė kaltę.
Jis esą buvo vairinėje, ruošė švartuoti katerį, tad nematė ir nežino, ar kas nors kėsinosi į D.Mieželio gyvybę.
Tad kodėl S.Stankevičius suskubo glaistyti konflikto, kai tik žurnalistė atvyko į uostą susitikti su nukentėjusiuoju?
„Tokia kapitono atsakomybė“, – sakė politikas.
Vėliau jis prašė nekelti šios istorijos į viešumą, nes tai gali sugriauti jo politinę karjerą ir pakenkti Darbo partijos kandidatams per prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
Nesutiko susitaikyti
D.Mieželiui teko atlaikyti ir psichologinį spaudimą, kurį po pusantros paros patyrė iš S.Stankevičiaus.
Jis bandė auką paveikti įtikinėjimu, kad nebūtų keliama byla už smurtą ir įstūmimą į pavojingas gyvybei sąlygas bei trukdymą iš jų išsiveržti.
Vilnietis atstūmė taikytis ištiestą ranką.
„Tegul smurtautojo veiksmus įvertina teismas“, – sakė D.Mieželis.
Tyrėjai spaudimo nejaučia?
„Šilutės policijoje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po to, kai gavome nukentėjusiųjų pareiškimus.
Baigiame tikslinti aplinkybes, apklausti įvykio liudininkus ir netrukus pareikšime įtarimus asmeniui, kuris galimai pasikėsino į žmogaus gyvybę.
Garantuoju, kad byla bus ištirta objektyviai, per trumpiausią laiką ir keliaus į teismą.
Jokio spaudimo tyrėjai nepatiria, dirba atsakingai ir kruopščiai“, – „Lietuvos rytą“ patikino Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius.
Kas tie galimi įtariamieji?
Be S.Stankevičiaus, kompanijoje, žurnalistės žiniomis, dar buvo ir jo partijos kolega rajono tarybos narys Juozas Sauspreškis, naujasis Šilutės savivaldybės administracijos direktorius „darbietis“ Tomas Budrikis ir kelios merginos.
Koks jų visų vaidmuo, paaiškės vėliau.
