Nors teisėsaugai pavyko įrodyti, kad per praėjusius savivaldos rinkimus Ukmergėje buvo perkami rinkėjų balsai, juos į savo kraitį susižėrę politikai išsisuko – atpildo sulaukė tik jų bendrininkai.
Kai kurių dabartinių Ukmergės savivaldybės tarybos narių naudai balsus medžioję ukmergiškiai buvo nuteisti dar pernai. Aukščiausiasis teismas šiemet atmetė ir vieno nuteistųjų skundą.
Nepaisant to, galimai nuteistųjų padedami į vietos valdžią prasibrovę kai kurie Liberalų ir centro sąjungos veikėjai rajono taryboje greičiausiai sulauks kadencijos pabaigos. Paaiškėjo, kad tiriant bylą jie nebuvo apklausti net kaip liudytojai.
Pastarasis faktas ypač nustebino Seimo Antikorupcijos komisiją. Jos pirmininkas Vitalijus Gailius neatmeta, kad prokurorų bus prašoma iš naujo įvertinti kai kurias bylos aplinkybes.
Norėtų bent pamokos
Į Seimo komisiją dėl ilgai narpliotos balsų pirkimo istorijos kreipėsi dabar Ukmergėje valdančiąją daugumą sudarančių frakcijų seniūnai. Įstatymų leidėjų jie prašo užkaišyti įstatymuose paliktas landas.
Rajono politikai stebisi, kad nors buvo pripažintas balsų pirkimo faktas, iš to naudos turėję ir galimai neteisėtai į savivaldybės tarybą patekę asmenys negali būti iš jos pašalinti.
„Norėtųsi, kad iš tos istorijos būtų padarytos bent kokios nors išvados ir ateityje to nebūtų. Net neturint teisinio išsilavinimo akivaizdu, kad šioje istorijoje nesueina galai.
Balsus pirkę asmenys nuteisti, nustatyta, kieno naudai jie tuos balsus pirko, o pastariesiems ir plaukas nuo galvos nenukrito – jie net neapklausti.
Policijos pareigūnai šiuo atveju darbą atliko puikiai, kažko nepadarė prokurorai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Ukmergės taryboje konservatoriams vadovaujantis Valdas Mikalajūnas.
Prisiminė tik tai, ką norėjo
Ukmergės tarybos nariui antrino ir Seimo komisijai vadovaujantis V.Gailius, kuris yra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Balsų pirkimo byla buvo išskaidyta į dvi dalis. Viena jų baigėsi įsiteisėjusiu nuosprendžiu balsų pirkėjams, kitas tyrimas, kuris galbūt atvestų iki pirkimo užsakovų, buvo sustabdytas. Tokie bylos tyrėjų sprendimai kelia įtarimų.
Bylą kontroliavęs prokuroras Šarūnas Šimonis jau nebedirba Ukmergėje. Į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą perkeltas pareigūnas vis dėlto nesunkiai prisiminė prieš kelerius metus nagrinėtą bylą ir dėl balsų pirkimo nuteistų asmenų pavardes.
Bet „Lietuvos rytui“ paprašius įvardyti motyvus, kodėl tuomet buvo nuspręsta neliesti į tarybą galimai neskaidriai patekusių asmenų, prokuroro atmintis staiga sušlubavo: „Reikėtų žiūrėti į teismo posėdžių protokolus. Byla nėra įslaptinta ir motyvus galima sužinoti.
Dabar aš neatsisakau jų pasakyti, bet iš atminties nenorėčiau kalbėti, nes ne viską prisimenu ir nenoriu suklaidinti.“
Išklojo, kaip vyko pirkimas
Užtat prokurorui buvo smalsu išgirsti, kaip baigėsi balsų pirkimo Ukmergėje byla. „Puiku“, – sužinojęs, kad vieno nuteistųjų skundą atmetė ir Aukščiausiasis teismas, apsidžiaugė Š.Šimonis.
Pernai Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį bandė skųsti Vytautas Martyšius, kuris buvo pripažintas kaltu subūrus grupę asmenų, papirkinėjusią rinkėjus ir taip trukdžiusią jiems pasinaudoti rinkimų teise.
Tyrimo metu nustatyta, kad V.Martyšius pasitelkė dar du ukmergiškius Virginijų Sekmoką ir Saulių Račicką, turėjusius surasti žmonių, kurie balsuotų už pinigus.
Nustatyta, kad jų surasti ir papirkti asmenys turėjo balsuoti už Liberalų ir centro sąjungos sąrašą bei jo kandidatus Juozą Armanavičių, Sigitą Masiulionį, Jovitą Gleiznienę, Vilių Morkūną, Joną Vyčą.
Rinkimų rezultatai atskleidė, kad šiems politikams rinkėjai buvo ypač dosnūs. Gauti pirmumo balsai J.Armanavičių sąraše iš ketvirtos vietos kilstelėjo į pirmąją, S.Masiulionį iš šeštosios – į antrąją, o J.Vyčą iš dvidešimtosios – į penktąją.
Vis dėlto į rajono tarybą pateko tik trys liberalcentristai – J.Armanavičius, S.Masiulionis bei Regimantas Baravykas.
Pastarasis nefigūravo balsų pirkimo istorijoje ir iš pirmosios vietos per rinkimus buvo nusmukdytas į trečiąją.
Akmens užantyje nenešioja
Netrukus po rinkimų Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialui vadovaujantis R.Baravykas neteko Liberalų ir centro sąjungos skyriaus pirmininko pareigų. Jį šiame poste pakeitė J.Armanavičius.
Tačiau neseniai R.Baravykas grįžo vadovauti skyriui. Tiesa, liberalcentristas tvirtino, kad įvykę pokyčiai – natūralus procesas, niekaip nesusijęs su balsų pirkimo bylos atomazga.
Per rinkimus žemyn nusmukdytas R.Baravykas tos istorijos nenorėjo prisiminti, tačiau tvirtino nuoskaudos nejaučiantis ir kolegų nesmerkiantis.
Buvo įpainiotas kitų?
O S.Masiulionis tvirtino apie bandymus pirkti balsus sužinojęs tik jau kilus skandalui ir su tuo esą neturėjęs nieko bendra. Tarybos narys pripažino pažįstantis V.Martyšių, bet kodėl jis liberalcentristų naudai galimai papirkinėjo rinkėjus, teigė nė neįtariantis.
„Nei aš ką organizavau, nei ką dariau, nei ką pirkau. Kažkas turėjo kažkokių tikslų, o kaip aš tame mėšle atsidūriau, nesuprantu.
Aš ir pats tapau nukentėjusiuoju, nes žmonės po šios istorijos į mane ėmė žvelgti kreivai. Vis kas nors įgelia, kad pirkau balsus. Net Ukmergėje į Seimą išrinktas socialdemokratas Kazys Grybauskas klausė, kiek sumokėjau. Aš jam atrėžiau, kiek jis gavo, jei aš pirkau.
Visi rinkimai yra balsų pirkimas. Eini, agituoji, prašai balsuoti. Bet pinigų tam reikalui papildomai neskyriau. Apskritai sunku kalbėti apie tai, kad vieni, girdi, sąžiningai išrinkti, o kiti – ne. Visi čia vienodi“, – „Lietuvos rytui“ dėstė Ukmergės tarybos narys.
Įstatymų skylės jau aplopytos
Zenonas Vaigauskas
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas
„Kad balsai galėjo būti perkami konkrečių kandidatų naudai, akivaizdu visiems, išskyrus turbūt prokurorus. Tarybos nariai į tą procesą nebuvo įtraukti, jokios bausmės nesulaukė ir galima jų neteisėta veikla niekaip nebuvo įvertinta.
Įstatymai numato, kad išbraukti iš tarybos narių sąrašo galima tik tuos asmenis, kurie po rinkimų kaltais yra pripažinti įsigaliojusiu teismo sprendimu. Tokius be gailesčio ir braukiame.
Komisija neturi teisės nei įvertinti ikiteisminio tyrimo kokybės, nei patys galime tardyti kandidatus ar tarybos narius. Tam yra kitos institucijos. Kodėl jos to nepadarė, sunku atsakyti.
Todėl žmonėms ir kyla įtarimų, kad balsų pirkimo užsakovų teisėsauga nenustato specialiai.
Gerai, kad pasikeitė įstatymai ir dabar jau per kitus rinkimus, gavę patikimos informacijos, jog sąrašas neteisėtai gavo balsų, tokį sąrašą galėsime pašalinti iš rinkimų nelaukdami bylos pabaigos. Arba galėsime braukti iš sąrašo konkrečius kandidatus, jeigu turėsime žinių apie jų padarytus pažeidimus.“
