Lietuvos kariuomenės Oro gynybos bataliono Trečiosios oro gynybos baterijos 31-ojo būrio Trečio skyriaus taikytoja eilinė Ingrida Bareikytė yra vienintelė Lietuvoje moteris, galinti ir mokanti naudotis artimojo nuotolio priešlėktuviniu gynybiniu raketiniu kompleksu „Stinger“.
„Girdėjau, kad užsienyje irgi yra tokių merginų, kurios moka naudotis „Stinger“. Bet kiek ir kur, nežinau. Iki šiol nebuvau sutikusi nė vienos. Būtų labai įdomu pabendrauti, pasidalinti patirtimi. Mano patirtis maža. Todėl smagu būtų žinoti, ką kiti veikia“, – sako Ingrida.
Fakto, kad ji yra vienintelė Lietuvos moteris, besinaudojanti išskirtiniu ginklu, gegužę 26-ąjį gimtadienį švęsianti mergina nesureikšmina. Sako, jog yra karys, kaip ir kiti jos tarnybos draugai: „Tai tarnyba, mano darbas, kuris man patinka.“
„Stinger“ – ypatingas ginklas
Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, priešlėktuvinių sistemų „Stinger“ paskirtis – nuo antpuolių iš oro apginti kovos teritorijas, svarbius objektus, naikinti žemai skraidančius sraigtasparnius, transporto lėktuvus ir naikintuvus. „Stinger" yra artimojo nuotolio „iššoviau – pamiršau“ tipo raketa, galinti sunaikinti taikinį 5 km atstumu ir 3,5 km aukštyje.
Nešiojamasis zenitinis raketinis kompleksas „Stinger“ buvo pradėtas gaminti 1977 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po ilgų ir sėkmingų bandymų JAV gynybos ministerija tokiais raketiniais kompleksais apginklavo savo sausumos pajėgas, jūrų pėstininkus, laivyną.
Nuo 1986 m. „Stinger“ buvo sėkmingai naudojamas Afganistano kare. Net ir sovietai savu laiku pripažino, kad šių sistemų atsiradimas modžahedų rankose smarkiai keitė karo eigą.
Šiais laikais šią ginkluotę yra įsigijusios per 20 Vakarų šalių. Šiuo metu tai masiškiausiai gaminamas ir naudojamas šios klasės ginklas NATO šalių kariuomenėse.
Mūsų šalyje priešlėktuvinės gynybos raketinio komplekso „Stinger“ įsigijimo projektas pradėtas įgyvendinti 2002-ųjų lapkritį Lietuvos ir JAV vyriausybėms pasirašius sutartį dėl šių sistemų įsigijimo. Pagal sutartį raketų paleidikliai, radarai, taktiniai operaciniai centrai Lietuvos kariuomenei buvo pristatyti 2007 metų vasarą.
Lietuva įsigijo patobulintos modifikacijos sistemas „Stinger“, kurios turi modernesnius, didesnės atminties kompiuterinius procesorius. Šio tipo raketų sistemos yra sumontuotos ant HMMWV („Hammer“) tipo transporto priemonių.
Merginos rankose – ypatingas ginklas
Nors Oro gynybos batalionas įsikūręs Radviliškyje, viena „Stinger“ baterija dislokuota Rukloje. I.Bareikytė į tarnybą su kolegomis kasdien važinėja iš Kauno.
„Stinger“ sistemos yra mobilios. Visas kompleksas telpa į kelias dėžes, transportuojamas HMMWV tipo transporto priemonėmis. Vienu automobiliu vyksta du žmonės, prižiūrintys sistemą – vienas skyrius.
„Dėžes tampyti iš tiesų nėra lengva. Jos daug sveria, yra gana didelės. Tikrai yra ką pakelti ir į automobilį įkrauti. Jeigu per dieną dažniau tenka keisti pozicijas, vėliau puodelis rankose dreba nuo patirto krūvio. Bet jeigu sportuoji, saugoji save, atitinkamai dirbi, tai tikrai nėra labai sunku. Aišku, daug lemia nusiteikimas, kaip skyrius susidirbęs. Darnus skyrius – nėra problemos dirbti. Vienas kitam padedam“,– pasakoja mergina. Tačiau iš karto pripažįsta, kad net ir po dėžių su įranga tampymo, jai dar užtenka energijos įvairiems darbams namuose.
Ingrida sako, kad jos tarnybos vieta – Oro gynybos batalionas – išsiskiria turima ginkluote. Kariai ginkluoti ne automatais, kulkosvaidžiais ar minosvaidžiais. Jų rankose – išskirtinis ginklas: „Sistema „Stinger“ išsiskiria tuo, kad „užrakinus“ taikinį ir iššovus raketą, ji pati atlieka darbą – seka taikinį, kol sunaikina. Šis ginklas ypatingas tuo, kad galima šauti net ir labai debesuotą dieną, naktį, galima šauti net nematant taikinio. Kiti ginklai to negali.“
Įgūdžius naudotis „Stinger“ kartu su kolegomis I.Bareikytė tobulina ne tik pratybose. Mergina jau tris kartus lankėsi Nyderlanduose, kur įrengtas modernus šios sistemos simuliatorius.
„Paskutinį kartą buvome kovo mėnesį. Gana neblogai pasirodžiau. Simuliatorius sukuria realias situacijas: kaip galėtų skristi naikintuvai, sraigtasparniai. Jis imituoja situacijas mieste arba miške, imituoja antrą šilumos šaltinį, klaidinančius taikinio manevrus. Ten susipažinome ir su olandais, kurie dirba sistemomis „Patriot“. Juk įdomu ir kita ginkluotė, ne tik savo. O „Patriot“ – taip pat oro gynybos ginkluotė. Tik kito nuotolio“,– sako karė.
Mama prieštaravo, tėtis palaikė
Ingrida pasakoja, kad kariuomenėje tarnauti norėjo nuo paauglystės. Net planavo stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Tačiau tokiam jos norui nepritarė mama: „Jai moteris ir kariuomenė nesuderina.“
Tad 2007 m. baigusi vidurinę, mergina įstojo į Kauno technologijos universitetą, o baigusi studijas tapo tekstilės technologijų specialiste. Tačiau svajonės apie kariuomenę mergina neatsisakė. Prieš porą metų, vos baigusi universitetą, ji apsivilko uniformą ir pradėjo Bazinius karinius mokymus. Sako, jog tai buvo greičiausias kelias patekti į kariuomenę. Mamai apie sprendimą pasakė likus vos savaitei iki mokymų pradžios. Ji, žinoma, neapsidžiaugė.
„Baziniuose kariniuose mokymuose viskas priklauso nuo paties žmogaus. Ko jis ten ėjo, kaip jis į viską žiūri, kam yra pasiruošęs. Man pačiai buvo šiek tiek sunku, nes mokymų metu patyriau traumą. Tačiau aš turėjau tikslą – ateiti ir tarnauti kariuomenėje. Todėl mokymuose atidaviau visą save. Sunkiausia, kad esi toli nuo namų, tie patys žmonės tave supa dieną ir naktį. Tu su jais ir pykstiesi, ir gyveni viename kambaryje ir lovos šalia. Rasti bendrą kalbą gali būti sunku. Teko derintis vieniems prie kitų. Nors man tai nėra sunku, irgi būdavo akimirkų, kai norėjosi, kad greta esantis kolega būtų kuo toliau“, – dabar jau su šypsena tarnybos kariuomenėje pradžią prisiminė I.Bareikytė.
Ingridos motiną dukters sprendimas šokiravo. Tačiau tėtis ją palaikė. Net jaunesnysis brolis buvo susigundęs kartu eiti į Bazinius karinius mokymus. Tačiau vėliau gyvenimas vaikino planus pakoregavo ir į kariuomenę jis nenuėjo.
„Dabar mama susitaikė su tuo, kad esu kariuomenėje. Tik kartais dar sako, jog keista mane matyti su uniforma. Ji mato, kad man čia gerai ir nebeprieštarauja. O tėtis visą laiką buvo už mano sprendimą“, – pasakoja „Stinger“ taikytoja.
Baigusi Bazinius karinius mokymus, mergina turėjo galimybę rinktis tarnybos vietą. Pasirinko Oro gynybos batalioną, nes jau anksčiau juo domėjosi, o ir bataliono ginkluotė jai pasirodė įdomiausia. Sako neapsirikusi ir iki šiol nesigailinti tokio sprendimo – tarnyba įdomi, kolegos draugiški. Jei reikia, padeda ir pamoko.
Kariuomenę ir asmeninį gyvenimą suderinti sugeba ne visi
Paklausta, kas vis dėlto moteris traukia į tarnybą kariuomenę, Ingrida trumpam susimąsto. Paskui sako, kad asmeniškai jai ilgą laiką pavyzdys buvo pusbrolis karininkas. O ir pomėgiai jos visą laiką buvo kitokie nei daugumos kitų merginų.
„Aš vaikystėje lėles į mašinas išmainydavau. Kieme žaidimai aktyvesni buvo su vaikinais – šautuvą per petį ir karą žaidžiam. Kai universitete studijavau, merginos apie visokius makiažus kalbėdavosi, o man rūpėdavo, kur su vaikinais nulėkti ir nuo tilto su virvėmis nusileisti ar kartais pasivažinėti. Jos net pykdavo ant manęs dėl to ir sakydavo, jog su manimi niekur neįmanoma išeiti. O man reikėdavo treniruotis – krepšinis, bėgimas“, – sako Ingrida.
Mergina sporto nepamiršta ir tarnaudama kariuomenėje. Išbandžiusi karatė, bėgimą, krepšinį, kultūrizmą, dabar ji aktyviai dalyvauja pėsčiųjų žygiuose, važinėja dviračiu. Bet labiausiai patinka patalpų alpinizmas – laipioti specialiomis sienelėmis. Į kalnus kol kas nevažiavo, tačiau sako, kad jei kas nors pasiūlytų vykti, ji sutiktų.
Nors ir labai užsiėmusi, I.Bareikytė sako randanti laiko ir savo širdies draugui: „Jis ne kariškis. Irgi turi daug darbų. Mes abu veiklūs žmonės. Mano draugas yra sportininkas, muzikantas. Abu užsiėmę. Aš iš ryto išvažiuoju, vakare grįžtu. Bet randam laisvų dienų kartu kur nors nuvažiuoti, pabūti kartu kartu. Jis žino, kad mane supa vien vyrai, bet pavydo nėra. Mato, kad aš čia atėjau ne vyro ieškoti, o dirbti.“
Mergina sako kol kas esanti patenkinta atsidūrusi kariuomenėje. Ji pripažįsta, kad karinis gyvenimas tinka ne kiekvienam, ne kiekvienas sugeba suderinti tarnybą ir asmeninį gyvenimą.
„Per pratybas tenka ir namus šiek tiek paaukoti... Būna, kariaujam miške, o galvoje sukasi mintys apie tai, kas namuose vyksta. Kariuomenėje reikia mokėti ir save tarnybai atiduoti, ir dar namams šiek tiek palikti“, – sako grėsmingą ginklą „Stinger“ valdanti vienintelė moteris Lietuvoje.
