Tiesa, naujausi sociologiniai tyrimai, kurie atspindėtų lietuvių nuomonę į ES įvykių Ukrainoje kontekste, dar nėra padaryti. Todėl šiuo metu lietuvių požiūris į ES gali nusidažyti truputį kitomis spalvomis. Ar tai būtų šviesios ar tamsios spalvos, sociologai nelinkę vertinti.
Pamiršome rožinius akinius
Rinkos tyrimų centro vadovas M.Degutis teigia, kad po dešimties metų narystės ES, lietuvių požiūris tapo realistiškesnis.
„Prieš dešimtmetį buvo akivaizdu, kad narystė ES buvo apipinta tam tikromis iliuzijomis, tarkime, kad prisijungę prie ES pavirsime klestinčia šalimi.
ES buvo asocijuojama su ekonomine gerove ir plėtra. Dabar tokių iliuzinių asociacijų yra likę mažiau. Europos sąjungos suvokimas yra žymiai tikroviškesnis, - sakė M.Degutis.
Anot jo, dauguma žmonių pamatė pragmatinę ES naudą – finansinę paramą, laisvą keliavimą Sąjungos viduje.
„Iškalbinga yra tai, kad prieš stojant į ES ir pirmaisiais mėnesiais labai skeptiški buvo kaimo gyventojai ir žemdirbiai. Tačiau dabar, jie yra tie, kurie labiausiai palaiko narystę Europos Sąjungoje“, - pabrėžė sociologas.
Lietuviai vertina palankiausiai
Anot specialisto, sociologiniai tyrimai rodo, kad šiuo metu vyrauja stabilus ir optimistinis požiūris į Europos Sąjungą. Palyginus su kitomis ES šalimis, ypač Vakarų Europoje, lietuvių požiūris yra žymiai optimistiškesnis.
Be to, naujų narių požiūris yra palankesnis nei senųjų – tačiau tai savaime suprantama, nes naujosios narės gauna daugiau pinigų, nei įneša į bendrą katilą.
„Beveik visose šalyse išskyrus kelias – Didžiąją Britaniją, Čekiją, kai kurias pietines valstybes, ES šalininkų skaičius yra gerokai didesnis nei jos priešininkų. Lietuva tarp palankiai vertinančių ES išsiskiria tuo, kad mes ją vertiname dar palankiau“, - sakė M.Degutis.
Anot jo, galima manyti, kad ES ateitis yra šviesi, todėl Lietuva eina teisinga kryptimi: „Negalima sakyti, kad virtome skeptikais arba niurgzliais. Tam tikras nuosmukis buvo jaučiamas visoje Sąjungoje, tačiau tai buvo susiję su pasauline finansų krize.“
Ukrainos įvykiai pakeis nuomonę
Sociologai svarsto, kad paskutinių įvykių - Ukrainos ir Rusijos konflikto ir įtampos fone, pati ES įgis naujas spalvas. Bet kol kas, sociologiniai tyrimai apie tai nėra padaryti.
„Manau, kad gali būti visko. Gali būti tam tikrų negatyvių nuostatų dėl to, kad ES dvejoja šioje situacijoje, neatrodo ryžtinga. Kitiems gal atvirkščiai atrodys, kad ji kaip tik per ryžtinga, ir ES veiksmai kelia grėsmę žmonių gerovei“, - sakė M.Degutis.
Bet gali pasirodyti ir dar kitaip: gal visuomenei pasirodys, kad ES kaip organizacija, yra garantas ir atsvara agresyviai Rytų kaimynės politikai.
„Ši situacija privers žmones permąstyti kas yra ES ir kaip ji turi veikti. Tai galbūt pakeis požiūrį į Sąjungą“, - sakė sociologas.
Sociologas ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys šiuo klausimu laikėsi kitos nuomones.
„Aš manyčiau, kad ypatingai nesikeis požiūris. Yra tokie paprasti žmogiški trys dalykai – galimybė dirbti vakaruose, mokytis ir laisvai keliauti. Šių dalykų neįtakoja užsienio politikos dalykai“, – pabrėžė V.Gaidys
Referendumas vyko vangiai
Sociologas V.Gaidys atkreipė dėmesį, kad prieš stojant į ES, lietuviai buvo nusiteikę palankiai. Tačiau nepaisant to, referendumas vyko be didelio entuziazmo.
„Pirmos dienos pabaigoje balsavo labai nedaug žmonių. Iki kitos dienos vidurdienio – taip pat. Tuomet įsijungė „Maximos“ tinklas su dovanomis: už dalyvavimą referendume buvo galima gauti butelį alaus, šokoladuką arba skalbimo miltelių dėžutę.
„Maxima“ nebūtų įsijungusi, jeigu nebūtų buvusios grėsmės, kad nebus pakankamo aktyvo, o reikėjo, kad aktyvumas būtų“, - sakė V.Gaidys.
Anot jo, žmonės pritarė, tačiau nebuvo tikro tikėjimo, kad kas nors pasikeis labai greitai. Buvo tikimąsi, kad prisijungus prie Sąjungos, geresnį gyvenimą turės bent jau ateities kartos.
„Nebuvo naivaus tikėjimo. Bijota dėl žemės ūkio. Buvo manoma, kad žemdirbystė Lietuvoje bus nukonkuruota ir žlugs. Tačiau gavosi atvirkščiai – žemdirbiai gavo didžiausias subsidijas“, - kalbėjo V.Gaidys.
Jo nuomone, Lietuvos gyventojai labai vertina galimybę laisvai dirbti Europos sąjungoje, laisvai važinėti ir mokytis, vaikai gali nemokamai studijuoti užsienyje.
„Tai didžiuliai pliusai. Jeigu kas nors ir nusivylė, tai nebent elito atstovai, kurie gal tikėjosi kiekvieną savaitę važiuoti į Briuselį ir galvojo, kad juos ten labai gerbs. Tačiau paprasti žmonės ne“, – juokavo V.Gaidys.
Įtariai vertina eurą
Sociologo teigimu, klausimai dėl euro įvedimo, žemės pardavimo užsieniečiams funkcionuoja atskirai. Čekijoje gyventojai kategoriškai pasisako prieš euro įvedimą.
„Estijoje ir Latvijoje žmonės taip pat buvo prieš, tačiau kai įvedė eurą, nuotaikos pasikeitė“, - aiškino sociologas.
Įdomu tai, kad lietuviai taip pat skeptiškai vertina euro įvedimą, tačiau paklausti kaip vertina euro naudą kitose šalyse, Lietuvos žmonės atsiliepia palankiai.
„Labiausiai bijoma kainų kilimo. Tai yra racionalus požiūris. Dėl žemės pardavimo, tai yra gili labai skausminga emocija lietuvių kultūrai, žemdirbiams. Juk yra net posakis, kad „eina kaip žemę pardavęs“, - sakė V.Gaidys.
