„Viasat“ teigia, kad nėra pavaldūs Lietuvos įstatymams ir
tik siekia užtikrinti žodžio laisvę.
Apie tai, kaip vertinti „Viasat“ veiklą bei sprendimą
nepaisyti LRTK sprendimo trims mėnesiams stabdyti kai kurių
rusiškų programų retransliavimą, trečiadienį Lietuvos radijo ir
televizijos komisijoje (LRTK) diskutavo Generalinės prokuratūros,
policijos, kabelinės televizijos atstovai, advokatai.
Generalinės prokuratūros (GP) Baudžiamojo persekiojimo
departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius patvirtino, kad GP
šią savaitę gavo Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos
prašymą išsiaiškinti, ar „Viasat“ nevykdo neteisėtos
licencijuojamos veiklos.
Pasak R.Valentukevičiaus, „yra požymių“, kad „Viasat“
iš tiesų atlieka retransliuotojo funkcijas, t.y. vykdo
licencijuojamą veiklą, nors LRTK nėra išdavusi jai licencijos.
Kaip keletą jų jis paminėjo tai, kad sutarčių sudarymas vyksta ne
pagal Estijos, o Lietuvos civilinį kodeksą, įmonė turi būstinę
Lietuvoje. Artimiausiu metu bus sprendžiama, ar dėl to pradėti
ikiteisminį tyrimą.
Kaip teigė LRTK patarėjas teisės klausimais Viktoras
Popandopula, per pastaruosius metus į prokurorus net kelis kartus
buvo kreiptasi ir dėl pornografinio turinio programų transliavimą
per „VIASAT“, tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti.
Bendrovė, anot jo, ne kartą buvo prašoma išsiimti licenciją
veiklai Lietuvoje vykdyti, tačiau bendrovės atstovai tai daryti
atsisakė tvirtindami, kad jie veikia pagal Estijos, kurioje įmonė
registruota, įstatymus. Jie, esą, taip pat nurodydavo, kad jie
formaliai programų nepriima ir neperduoda, programos yra palydove, o
„Viasat“ atlieka tik dekodavimo funkcijas.
Poziciją, kad „Viasat“ esą nevykdo retransliavimo funkcijų
Lietuvoje, LRTK pasitarime dar kartą patvirtino įmonės teisininkai.
Posėdyje dalyvavęs Švedijos kompanijos „Modern Times
Group“, kuriai priklauso „Viasat“, viešųjų reikalų vadovas
Henrikas Toremarkas tikino, kad jis ir pats buvo Lietuvoje 1991
metais, iškart po sausio įvykių, bei kad tuomet buvo sužavėtas
mūsų šalimi ir tauta dėl jos laisvės siekių.
Nepaisant pagyrų mūsų šaliai, jis atkreipė dėmesį, kad
komisijos apribojimų sulaukę „NTV mir“ ir „RTR planeta“ yra
atitinkamai registruoti Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje, tad ir
turėtų būti stabdomi ar apribojami ne Lietuvos, o minėtų
valstybių priežiūros institucijų.
„Aš nekvestionuoju jūsų įstatymų, bet esmė tai, kad mūsų
požiūriu, trečiųjų šalių kanalai nėra pavaldūs Lietuvos
teisės aktams, tad jei norite apriboti jų transliacijas,
turėtumėte bendradarbiauti su tomis šalimis, kuriose tie kanalai
yra registruoti“, - tikino H.Toremarkas.
LRTK narių paklaustas, ar Švedijoje leidžiama karinė
propaganda, jis tikino nesąs teisininkas, tad apie konkrečius
įstatymus ir jų taikymą negalintis kalbėti, tačiau net kelis
kartus pakartojo, kad jo šalyje yra itin stipri žodžio laisvės
tradicija, kuri yra tvirtai ginama.
„Tiek daugybė ES institucijų, tiek ESBO yra išreiškusi
susirūpinimą, jei bus nuspręsta eiti tuo keliu išjunginėjant
kanalus, nes būtent demokratinės žodžio laisvės mus skiria nuo
nedemokratiškų šalių“, - sakė jis.
Pasak „Viasat“ atstovo, tokį susirūpinimą dėl kanalų
išjunginėjimo jau taip pat išreiškė Švedijos bendrovė „Telia
Sonera“, kuriai priklauso ir Lietuvos telekomunikacijų bei
televizijos paslaugas teikianti įmonė TEO.
Kaip BNS sakė LRTK teisininkas V.Popandopula, komisija žada
bendradarbiauti su Generaline prokuratūra, jei ši pradės tyrimą.
LRTK taip pat lauks specialios Vyriausybės komisijos kovai su
informacine propaganda sudarymo, kuriai siūlys keisti Visuomenės
informavimo įstatymą, kad dėl pažeidimų komisija galėtų bausti
ir ne Lietuvoje registruotus retransliuotojus, taip pat taikyti
finansines sankcijas ir juridiniams asmenims.
LRTK balandžio 9 d. į prokurorus kreipėsi prašydami pradėti
ikiteisminį tyrimą dėl to, jog „Viasat“ neįvykdė komisijos
2014 metų kovo 19-osios ir balandžio 2-osios sprendimų stabdyti
dalies programų retransliavimą per kanalus „NTV mir“ ir „ RTR
Planeta“, tačiau prokurorai tyrimo nepradėjo.
LRTK duomenimis, palydovinė televizija VIASAT užima 13,8 proc.
Lietuvos abonentinės televizijos rinkos.
