Savaitgalį Kuršių nerijoje įsiplieskęs didžiulis gaisras pašokdino bene visas Lietuvos priešgaisrines gelbėjimo tarnybas – su ugnimi beveik dvi paras grūmėsi keli šimtai žmonių. Neapsieita be kariškių pagalbos, rašo „Lietuvos rytas".
Sausos kaip parakas kalnapušės pleškėjo Smiltynės girininkijoje – beveik toje pačioje vietoje, kur ugnis siautėjo prieš aštuonerius metus.
Šįkart liepsnų liežuviai juoda spalva nudažė 120 hektarų teritoriją.
Prieš aštuonerius metus Smiltynėje kilęs gaisras buvo dar nuožmesnis – tąkart išdegė apie 230 hektarų miško. Tačiau nelaimės scenarijus pasikartojo – Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) specialistai puolė gesinti gaisro, kai ugnis jau buvo išplitusi.
Nepasimokius iš praeities klaidų užlipta ant to paties grėblio. Kodėl?
Kodėl ugnis įsiplieskė po to, kai Generalinė urėdija, perspėjusi visas girininkijas apie padidėjusio gaisringumo pavojų miškuose, įpareigojo akylai stebėti žaliuosius masyvus?
Į šiuos ir kitus klausimus turės atsakyti aplinkos viceministro Lino Jonausko vadovaujama komisija.
Nutarta palaukti pirmadienio
Gaisro židiniai įsiplieskė ties Alksnynės kontrolės postu – tarp plento ir dviračių tako.
Sausų kalnapušių miškus ryjanti ugnis plito žaibiškai. Persiritusi per dviračių taką ji artėjo prie jūros. Pasikeitusi vėjo kryptis išgąsdino Juodkrantės gyventojus – gelbėtojai negalėjo sustabdyti ugnies.
KNNP tarnybos susigriebė tik tuomet, kai virš Smiltynės miškų pakilusio tirštų dūmų stulpo galėjo nepastebėti tik neregys.
Ugnies židinius Kuršių nerijoje pirmieji užfiksavo Kretingos urėdijos specialistai miškininkai, o Neringos miškininkai kažkodėl buvo nusprendę budėti tik nuo pirmadienio. Nors visi puikiai žinojo, kad miško paklotė išdžiūvusi – prasideda gaisrų sezonas.
„Pajūryje lietaus nebūta nuo vasario, miškuose žolė dar nesužėlusi, tad menkiausia kibirkštis gali įžiebti gaisrą. Dūmus Smiltynėje pastebėjo Kairių poligone anapus Kuršių marių prie vaizdo stebėjimo kamerų budėję mūsų darbuotojai“, – pasakojo Kretingos urėdas Antanas Baranauskas.
Grėsė tikra katastrofa
Kol ugniagesiai persikėlė per Kuršių marias, kol išsidėstė prie ugnies linijų, liepsnos jau buvo įsisiautėjusios. Automobiliai strigo išklampotuose miško keliuose, vienas netgi sudegė.
Vienintelio vandens tiekimo punkto siurbliai neveikė. Prireikė sraigtasparnių pagalbos, bet iš Nemirsetos karinių oro pajėgų bazės galėjo pakilti tik vienas. Gerai, kad kitas atskrido iš Latvijos.
Gaisro priežastis ir pasekmes kol kas aptakiai vertinantis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, ko gero, neįsivaizduoja, kokia grėsmė buvo pakibusi virš Kuršių nerijos.
Jeigu tą dieną būtų pūstelėjęs kiek stipresnis šiaurės vakarų vėjas, ugnies lavina, medžių guotais nušuoliavusi iki sengirės, būtų ne tik išvaikiusi pilkųjų garnių ir kormoranų koloniją.
Visa Juodkrantės gyvenvietė su jos unikaliuoju gamtos ir kultūros paveldu būtų galėjusi virsti pelenais.
Klimpdami smėlyje ugniagesiai negalėjo priartėti prie ugnies židinių.
Jie didvyriškai grūmėsi su liepsnomis ir keiksnojo tuos, kuriems miškų apsauga – tuščias garsas.
Įvykių epicentre atsidūręs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas stvėrėsi už galvos – pamačius, kaip Kuršių nerijoje likviduojama šiurpi nelaimė, ko gero, ne tik jam vienam atrodė, kad į Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos sergėtojus vertėtų patupdyti į teisiamųjų suolą.
Pajuodę stagarai – biokuras
„Gaisras suvaldytas, bet dūmai dar rūksta. Vėjas silpnas, gal neįplieks naujų ugnies židinių. Stebime degimvietę ir laukiame lietaus. Ekstremali padėtis Neringos savivaldybėje dar neatšaukta“, – vakar „Lietuvos rytui“ sakė visą savaitgalį bluosto nesudėjęs Neringos meras Darius Jasaitis.
Degimvietė nusėta apanglėjusiais žalčiais, driežais, sunaikinti skuzdėlynai, tačiau KNNP direktorė Aušra Feser džiaugėsi, kad briedžiai, šernai, kiti stambūs gyvūnai spėjo pasprukti nuo ugnies: „Nudegė tik kalnapušynai – stagarai tebestovi. Jie labai sakingi ir vertingi – idealus biokuras. Sėkmingai parduosime.
Išdegė tik miško paklotė, o pušys atsigaus ir toliau augs.“
Visi nuostoliai dar neapskaičiuoti, tačiau ir taip aišku, kad, įvertinus visas gelbėjimo operacijos sąnaudas, Kuršių nerijos gamtai padarytą žalą, valstybės piniginė suplonės.
Gerai, kad supleškėjo tik vienas ugnies gniaužtuose atsidūręs Klaipėdos ugniagesių automobilis. Tačiau nuostoliai dideli – 800 tūkst. litų.
Ar taip būtų nutikę, jeigu parko specialistai būtų buvę akylesni? Šalia Juodkrantės pasienio užkardos stovintis 15 metrų aukščio bokštas, iš kurio atsiveria miškų panorama, seniai nematė eigulių.
A.Feser negali paaiškinti, kodėl jos pavaldiniai net per sausras nestebi miškų, kodėl apie gaisrus Kuršių nerijos girininkijas informuoja Kretingos urėdijos darbuotojai.
Akis bado tik pastatai
Po antrojo Smiltynę nusiaubusio gaisro girdėti balsų, kad pasitikėjimo limitas jau viršytas – Kuršių nerija gali būti išbraukta iš UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašo kaip neatitinkanti tokių teritorijų priežiūrai ir apsaugai keliamų reikalavimų.
Siūloma nubausti aplinkosaugininkus už tai, kad jie nevykdo savo tarnybinių pareigų – pražiopsojo gaisrą.
Bet kol kas viskas klostosi kitaip – Rūtos Baškytės vadovaujama Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), sutelkusi dėmesį į Neringos gyvenvietes, sudarančias vos 4 proc. visos KNNP teritorijos, skalpuoja tariamuosius Kuršių nerijos niokotojus – čia neva nelegaliai pastatytų namukų savininkus. Užsuktiems teismų procesams išleista nemažai valstybės pinigų.
Šluojamos ne tik daržinės, palėpės, pavėsinės, bet ir restoranai, kotedžai, boteliai, kurių statybas kažkada laimino valdininkai.
Dokumentuose yra ir VSTT, nacionalinio parko darbuotojų parašai, bet apie jų atsakomybę niekas nekalba – „šventieji“ nekalti.
„Jeigu ši tarnyba tiek dėmesio, laiko ir lėšų skirtų Kuršių nerijos miškų apsaugai nuo gaisrų, neringiškiai ir kurorto svečiai gyventų ramiau“, – įsitikinęs D.Jasaitis.
Gerai, kad ugnis dar nepalietė šalia Nidos esančios Preilos miškų. Ten ant stačių kopų suvešėjusių kalnapušių ugniagesiai su savo technika niekaip nepasiektų.
Atpirkimo ožys – maniakas?
Naujasis R.Baškytės taikinys – tiltas per Kuršių marias. Jeigu jis jau stovėtų, ugniagesiai iki gaisraviečių tiltu būtų nusigavę greičiau nei plaukdami keltais.
Sustabdę Nidos oro uosto statybą aplinkosaugininkai nesijaudina, kad miškų gaisrus iš oro gesinantys sraigtasparniai pasipildyti degalų atsargų skrenda į Nemirsetą.
Dar vienas skandalas sukeltas dėl rekonstruojamo plento Smiltynė–Klaipėda – projektas nederinamas, nes vienas ruožas driekiasi per Naglių rezervatą.
V.Mazuronis įžvelgė naujų sąmokslų – Smiltynėje ugnies židiniai įsiplieskė keliose vietose, gaisrai pasikartoja, vadinasi, būta tyčinio padegimo.
Tokios kalbos – ne naujiena. Draustinio miškų apsaugos tinkamai neorganizuojantys KNNP darbuotojai jau daug metų ieško kažkokio mistinio piromano. Verčiau iš bokštelių stebėtų miškus – nereikėtų gaudyti maniakų.
Užsimota prieš kalnapušes
Pernai patvirtintas naujasis Kuršių nerijos miškotvarkos projektas, pagal kurį numatyta atskirais plotais iškirsti apie 40 proc. kalnapušių ir kitokių persenusių medžių bei krūmynų, kurių biologinis ciklas jau baigėsi.
Šitaip aplinkosaugininkai nori atverti pirmapradį kopų ir palvių grožį, prieš šimtmetį žavėjusį garsiausią Nidos vasarotoją – Nobelio premijos laureatą Thomą Manną.
Nieko bloga, kad skiedromis virsta persenę, degūs kalnapušių sąvašynai.
Tačiau KNNP konkursus laimėję biokuro ruošėjai miškuose elgiasi kaip vandalai – jų ratinė technika taip išklampojo palvių ir miškų keliukus, kopų kvartalines linijas, kad į gaisrą Smiltynėje atskubėję ugniagesiai negalėjo prasibrauti prie degančių kalnapušių.
Kirtimvietėse greitai atželia menkaverčiai medynai.
„Pajūryje miškus reikia kirsti atsargiai. Smiltynėje per šį gaisrą išdegusių medynų plotas prilygsta miškotvarkos plane trisdešimčiai metų numatytai normai“, – sakė D.Jasaitis.
Kuršių nerijos girininkijos naikinamos arba sujungiamos, miško darbininkai atleidžiami iš darbo – šitaip esą taupomos valstybės lėšos.
Kai kurie miškininkai jau baiminasi, kad po ekstremalių kirtimų gali pasikartoti ankstesnės tragedijos: per nugenėtą apsauginį pajūrio kopagūbrį persiritęs lakusis smėlis vėl klaidžios po Kuršių neriją – bus užpustytos gyvenvietės.
Prie gaisrų reikia priprasti?
Kuršių nerijos prižiūrėtojų veiklą griežtai vertinęs D.Barakauskas buvo panašus į narsuolį. Įdomu, kaip jis reaguos į žodžio kišenėje neieškančio V.Mazuronio samprotavimus, kad nuo miško gaisrų, kaip maro, bado ir kitų stichinių nelaimių, dar niekam nepavyko atsižegnoti.
Aplinkosaugininkų klanas tokią nuomonę jau perša visuomenei – ko čia stebėtis, jeigu Australijoje kasmet pleška eukaliptai, Graikijoje – alyvmedžių giraitės.
Tokia yra Dievo valia. Kas pasakys, kaip apsidrausti nuo gaisrų – juk prie kiekvienos pušies eigulio nepastatysi.
Neringos meras D.Jasaitis, geriau pažįstantis VSTT vadovę R.Baškytę ir jos pavaldinius, jau žino, ką aplinkosaugininkai raportuos UNESCO ekspertams: „Kuršių nerija po šio gaisro nė kiek nenukentėjo – sudegė persenusios kalnapušės, kurias juk ir taip planuota iškirsti.“
L.Jonausko vadovaujama komisija išvadas dėl Kuršių nerijoje kilusio gaisro aplinkybių, gamtai padarytos žalos, parko darbuotojų atsakomybės turės pateikti iki gegužės 5-osios.
Nusprendė uždrausti vaikščioti miškais
* Dėl Kuršių neriją nusiaubusio gaisro bus draudžiama vaikščioti po Smiltynės miškus. Taip vakar skubiai sušauktame posėdyje nusprendė Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.
* „Klaipėdos savivaldybei priklausančioje Kuršių nerijos dalyje apribosime ėjimą į miškus, prašysime klaipėdiečių, kad mažiau vaikščiotų po Smiltynės miškus, kol sausra ir kol neateis lietus, kuris pakeistų situaciją. Šito paprašė priešgaisrinės apsaugos atstovai ir mes su tuo sutikome“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė J.Simonavičiūtė.
* Dviračių ir pėsčiųjų takais eismas nebus draudžiamas.
