Kodėl jis prie manęs priėjo? Todėl, kad jis yra žmogus, kuris koordinavo visų tarnybų darbą Neringos gaisro metu. Tiesa, manojo darbo nereguliavo, tačiau žinojo, kad aš esu žurnalistė ir šiuo metu saugiai sėdžiu tarp daugybės ugniagesių. Šio žmogaus žinioje buvo visų tarnybų, kurios atvyko į Kuršių neriją, darbo organizavimas.
Visai netoli gaisravietės Kuršių nerijoje, strategiškai patogioje vietoje, buvo įsikūręs gaisro likvidavimo ir žinybų koordinavimo štabas. Netoli štabo konteinerio aš ir sėdėjau, kaip mane užkalbino vadas. Trikampe vėliavėle pažymėtas štabo konteineris buvo atgabentas penktadienį, pirmąją gaisro Neringoje dieną.
Kas yra štabavietė, kokia jos paskirtis ir ką veikia jos vadas? Apie tai portalui lrytas.lt papasakojo Neringos gaisro tarnybų štabavietės vadas Kęstutis Agintas. Tiesa, svarbiausias operacijoje žmogus save pristatė tiesiog Kęstu.
Štabas – svarbiausiuose įvykiuose
Kada prireikia gelbėtojų štabavietės? Įvykus nelaimei, ugniagesiai pradeda pirminius gesinimo darbus. Tačiau jeigu įvykis perauga į ekstremalią situaciją ir telkiamos didesnės pajėgos tam, kad būtų suvaldyta situacija, kuriamas operatyvinis centras – likvidavimo štabas.
„Jeigu į įvykį reikia siųsti šešis ar septynis gaisrininkių ekipažus, tuomet kuriamas operatyvinis štabas darbui koordinuoti. Toks įvykis turi būti sudėtingas ir nebūtinai gaisras – pavyzdžiui, cheminė avarija.
Žinoma, gali būti siunčiama ir mažiau ugniagesių pajėgų, tačiau įvykis turėtų reikalauti telkti didesnes specialiąsias pajėgas – kariuomenę, policiją, greitąją pagalbą“, - sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Operatyvaus valdymo valdybos (OVV) viršininkas K.Agintas.
Štabas ypač reikalingas tuomet, kai gaisro plotas yra labai didelis. Tuomet yra keli darbų koordinavimo būriai. Atsakingi būrių vadai yra išdėstyti skirtingose gaisro vietose, jie perduoda informaciją į štabą. Tada štabo grupė gali susidaryti aiškų vaizdą apie visas gelbėtojų grupes.
Svarbiausia užtikrinti ryšį
Raudoname štabo konteinerio viduje galima rasti įvairią ryšio įrangą, žemėlapius, kompiuterius, elektros lizdus, taip pat vietą kavai daryti – vienu žodžiu galima rasti visko, ko reikia koordinuojant darbus.
„Dažniausiai didelio gaisro metu štabas negali matyti kas vyksta gaisravietėje, nes gaisras apima didžiulius plotus. Tačiau viską reikia sukoordinuoti. Tuomet žvalgybai naudojami sraigtasparnis, padaromos nuotraukos iš oro, jos peržiūrimos štabe“, - sakė štabo vadas.
Štabavietėje veikia ir mobili degalų kolonėlė, štabas rūpinasi, kad ugniagesiai turėtų užtektinai medžiagų gaisro gesinimui (Kuršių nerijos atveju štabas buvo įsikūręs prie marių).
Atvykus į įvykio vietą, prieš tai jau būna peržiūrėtos turimos duomenų bazės. Spausdinami žemėlapiai, markeriu pažymimas gaisravietės plotas. Ant didelės lentos užrašytos visos veikiančios pajėgos, jų vadų pavardės, nurodoma ir naudojama technika – tarkime „sraigtas“ arba „buldozeris“.
Pavyzdžiui Kuršių nerijoje buvo naudojamas ne vienas sraigtasparnis („sraigtas“), buldozeriai, keturračiai – jų vietą buvo galima sužinoti tiesiog užmetus akį į štabavietėje esančią informacijos lentą.
„Pirmiausia reikia susirinkti informaciją apie įvykį – kur kas yra. Pasižymime kas vadovauja būriams, kad paskui galėtume juos koordinuoti. Nes pradiniame etape pakankamai sudėtinga – skirtingos vietos, tarpusavyje nėra komunikacijos. Neaišku, gal reikia vieną būrį pastiprinti, o iš kito nuimti pajėgas“, - pradinius darbus vardijo K.Agintas.
Sudėtyje – įvairios pajėgos
„Pagrindinis štabe yra gelbėjimo darbų vadovas. Jis vadovauja visoms pajėgoms toje gaisro teritorijoje. Jeigu operacija yra sudėtinga, štabo narius galima keisti po 12 val. darbo“, - pasakojo Kęstutis. Jis operacijos metu Kuršių nerijoje dirbo be poilsio.
Štabo narius sudaro ne tik gelbėtojai, tačiau ir policija, kariškių atstovas, gaisro Kuršių nerijoje metu – ir „Lesto“ atstovas. Paprastai kalbant, štabo vadas nusprendžia ką priimti į koordinavimo grupę. Jeigu nelaimė nutinka kokioje nors bendrovėje, į štabo sudėtį įtraukiamas pastato ar bendrovės direktorius.
Gaisro Neringoje metu į štabo sudėtį buvo įtrauktas ir Neringos meras Darius Jasaitis, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, girininkai. Šie žmonės puikiai pažįsta vietovę, gaisro siaubtus miškus. Todėl gelbėtojams jie galėjo suteikti vertingos informacijos.
„Štabe yra kiekvienos tarnybos atstovas, kurio pajėgos dalyvauja gaisro gesinime. Pavyzdžiui mūsų štabe buvo įtrauktas ir „Lesto“ atstovas, mat šioje vietoje ėjo aukštos įtampos laidai. Štabas skirsto būrius, perdislokuoja pajėgas. Be to, štabas dirba nepriklausomai ar tai miškas, ar miestas.
Turime elektros generatorius, geriamo vandens. Galime dirbti nepriklausomai nuo laiko – žiemą ar vasarą. Dabar, šioje vietoje galėtume išbūti nors ir mėnesį“, - šyptelėjo K.Agintas.
Kada štabas baigia darbą?
„Iš čia kraustomės, kai užgesiname gaisrą. Tuomet paliekamos vietinės pajėgos budėjimui. Gaisrą lokalizuotu laikome tuomet, kai gaisro plitimas sustabdytas ir pakanka pajėgų kad jis toliau neplistų. Likvidacija skelbiama kai gaisras yra pilnai užgesintas ir nebėra galimybių atsinaujinimui“, - sakė gelbėtojas.
Kuršių nerijos gaisras lokalizuotu paskelbtas tik praėjus pusantros paros nuo jo įsižiebimo – šeštadienio vakarą, 19 val. 30 minučių.
Tai lėmė klimato sąlygos. Sustabdžius dideles liepsnas buvo likę pavieniai gaisro židiniai. Smarkus jūrinis vėjas galėjo bet kurią akimirką įpūsti naują gaisrą, todėl gelbėtojai neskubėjo skelbti lokalizacijos.
