„Esu iš tiesų labai sukrėsta dėl mano gero bičiulio šerpo Dorje Khatari žūties sniego lavinoje. Daug verkiau ir negalėjau užmigti galvodama apie jį ir apie tai, ką jis kalbėjo likus dienai iki mirties. Šį tą parašiau jo atminimui, tačiau kelias artimiausias dienas dar nepublikuosiu. Jis vis dar ant kalno, giliai po sniegu. Vakar (penktadienį – red. past.) buvo surasta 13 žuvusių šerpų. Dar keletas buvo sužeistas, tačiau tikslaus skaičiaus nežinau. Šiandien vėl atskrido sraigtasparnis. Jis į viršų nugabeno 10 alpinistų gelbėtojų, kurie ieškos dingusių keturių šerpų“, - šeštadienį pranešė Edita.
Ji teigia, kad kol kas niekas negali pasakyti, kaip viskas vystysis toliau. Bet kokiu atveju, visi kopimai į viršų kol kas sustabdyti. Šiuo metų šerpams reikia pailsėti kelias dienas ir tuomet bus sprendžiama, kokių veiksmų imtis.
„Tai didžiausia nelaimė alpinizmo istorijoje, įvykusi per vieną dieną“, - teigia lietuvė alpinistė.
Ji taip pat paskelbė dvi nuotraukas. Vienoje E.Nichols užfiksuota su žuvusiu bičiuliu šerpu Dorje Khatari Čo Oju (8 201 m) viršūnėje. Šerpas lietuvę į šią viršūnę lydėjo 2011 m. pasiekus tikslą, abu nusifotografavo.
Kitoje nuotraukoje užfiksuotas vaizdas iš bazinės stovyklos, kuriame matosi jau sustojusi lavina. Šią laviną, beje, kai kuriems alpinistams pavyko nufilmuoti.
Lavina pražudė daugiau 15 žmonių
Ankstų penktadienio rytą Everesto šlaitu nuslinko didžiulė sniego lavina, pražudžiusi mažiausiai 13 žmonių. Dar keli žmonės dingo, keli buvo sužeisti. Šeštadienį buvo skelbiama jau apie 15 žuvusių.
Laimei, lavina nepasiekė Everesto bazinės stovyklos.
Sniego griūtis įvyko apie 6 val. 45 min. vietos laiku (4 val. Lietuvos). Tai daugiausia aukų per pastaruosius 8 metus pareikalavusi lavina ant Everesto.
Kaip praneša BNS, Nepalo turizmo ministerijos pareigūnų duomenimis, nelaimė įvyko ankstų rytą, kai vietos šerpų vedliai iš antrosios stovyklos išėjo paruošti virvių šimtams alpinistų. Gelbėtojai iš sniego gniaužtų po lavinos vadavo žuvusiųjų kūnus, buvo ieškoma dingusių asmenų. Alpinizmo asociacijos pareigūnai teigia, jog nelaimė įvyko 6 400 m virš jūros lygio, vietovėje, kurią vietos gyventojai vadina „kukurūzų spragėsių lauku“.
Nelaimę savo akimis matė ir lietuvė E.Nichols. Kaip tik penktadienį su savo komanda ji planavo treniruotis ant Khumbu ledyno, per kurį slinko lavina.
Tai pirmoji sniego lavina Everesto prieigose vos prasidėjus alpinizmo sezonui. Ankstesnis daugiausia gyvybių nusinešęs incidentas ant to paties kalno įvyko 1996 metais, kai aštuoni vienos ekspedicijos nariai žuvo per tragiškus įvykius, įamžintus populiarioje knygoje „Into Thin Air“, sakė Katmandu dirbanti Elizabeth Hawley, vadovaujanti „Himalajų duomenų bazei“ ir laikoma viena iš geriausių Himalajų alpinizmo žinovių, pranešė agentūra BNS.
Pirmoji lietuvė moteris įkopusi į Everestą
Prieš keliolika metų išvykusi iš Lietuvos ir Šveicarijoje gyvenanti Edita Uksaitė-Nichols pernai tapo pirmąja Lietuvos moterimi, pasiekusia aukščiausią pasaulio viršukalnę – Everestą (8 848 m). Tąkart jos kopimas truko apie dešimt, o nusileidimas – apie septynias valandas. Pačioje viršukalnėje, kur buvo apie 60 laipsnių šalčio, o vėjo greitis siekė 65–70 km/val., alpinistė praleido apie 15–20 minučių.
Į kalnus kopti pradėjusi prieš penkerius metus, Edita yra pasiekusi jau ne vieną viršukalnę. Pirmiausia moteris įlipo į Kilimandžarą (5 895 m) Afrikoje, paskui įkopė į Akonkagvą (6 959 m) Pietų Amerikoje. Netrukus ji Himalajuose jau kopė į Čo Oju (8 201 m) ir Manaslu (8 163 m) viršukalnes.
Pasiekusi pastarąją viršūnę, Edita sako supratusi, kad yra pasirengusi Everestui. Žygis į aukščiausią pasaulio kalną nebuvo lengvas, tačiau lietuvė viršūnę pasiekė ir tapo pirmąja moterimi iš Lietuvos, įkopusia į Everestą.
Tikslas – Lotsės viršūnė, kur lietuvių dar nebuvo
Šiemet Edita vėl grįžo į Himalajus. Jos tikslas – ketvirta pagal aukštį pasaulio viršukalnė Lotsė (angl. – Lhotse, 8 516 m). Kalnas priklauso Everesto masyvui ir yra visai netoli aukščiausios viršūnės. Į Lotsę kopiantys alpinistai apsistoja toje pačioje bazinėje stovykloje, kaip ir Everesto ekspedicijos. Sutampa ir kai kurios aukštutinės stovyklos. Tik po trečios aukštutinės stovyklos 7 200 m virš jūros lygio ekspedicijų keliai išsiskiria.
Prieš išvykdama į Himalajus Edita spėjo išsiaiškinti, kad Lotsės viršūnėje dar nėra buvęs nė vienas lietuvis.
Į Katmandu (Nepalas) Edita atvyko balandžio 1 d. Ji iš karto prisijungė prie nedidelės gerai pažįstamų alpinistų grupelės iš Australijos, Jungtinės Karalystės ir Pietų Afrikos Respublikos. Su kai kuriais iš jų moteris kopė į Manaslu, su kitais – į Everestą. Šiai ekspedicijai vadovauja patyręs britų alpinistas Philas Cramptonas. Savo ekspediciją dėl jos narių patirties kopiant į 8 tūkst. metrų viršūnes jis jau spėjo pavadinti „Dream Team“ („Svajonių komanda“).
Po savaitės visa komanda jau buvo bazinėje stovykloje ir pradėjo aklimatizuotis. Užkopdami į viršų ir vėl nusileisdami žemyn alpinistai jau buvo pasiekę ir 6 tūkst. metrų virš jūros lygio žymą.
Buvo planuojama, kad Lotsės viršūnė bus šturmuojama gegužės 10–15 dienomis. Kaip keisis komandos planai po penktadienį įvykusios nelaimės, kol kas nežinoma.
