Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys
rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausia – Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.
„Situacija Lietuvoje yra tokia, kad pagal televizijų programas rusų kalba ir jų retransliacijas kabelinėje televizijoje,
pagal Rusijos produkciją Lietuvos televizijos kanaluose, pagal spaudos leidinių pasiūlą iš Rusijos bei vietinių rusiškų
spaudinių gaunamą paramą iš Rusijos galime teigti, kad informacinė erdvė rusų kalba tiesiogiai ar netiesiogiai vis dėlto
priklauso nuo Rusijos. Pati Rusija įvardija vieną iš grėsmių tai, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integravęsi Lietuvoje ir gerai
sutaria su lietuviais. Antra grėsmė – jaunoji karta, kuri nebemoka gerai rusų kalbos. Tokiu būdu Rusija ieško visai naujų būdų,
tiek kurdama interneto portalus, tiek rengdama seminarus, žiemos, vasaros mokyklas, studijas ir jas apmokėdama“, – sakė VSD
atstovė, kurios pavardė komitetų neskelbiama.
„Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba akivaizdžiai siekiama kontroliuoti, ir tai iš tikrųjų pavyksta. Jei kalbėtume konkrečiai
apie tris rusakalbes žiniasklaidos priemones ir apie tai, ką jos rašo, galėtume pasakyti, kad jos yra remiamos iš Rusijos, paramos Lietuvoje negauna, atitinkamai tai, kas formuoja jų turinį, yra aišku. Dviejų žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai yra Rusijos Federacijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat viena iš jų pavaduotoja“, – kalbėjo VSD atstovė.
Klausiamas, kiek žmonių žiūri rusiškas televizijos programas, VSD generalinis direktorius Gediminas Grina sakė, kad šie
monitoringo duomenys vieši – skirtingu laiku tokios televizijos turi nuo 5 iki 10 proc. žiūrovų.
VSD vadovas retoriškai klausė, kodėl kabelinių televizijų siūlomuose paketuose gausu rusišku kanalų ir
visiškai nėra lenkiškų, išskyrus „TV Polonia“.
Komitetų posėdyje pasisakęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas pažymėjo, kad
komisijos turimos priemonės prieš propagandą yra gana ribotos.
„Priemonės, kurias komisija gali taikyti, yra gana ribotos pirmiausia dėl to, kad kanalai registruoti Europos Sąjungos
šalyse, taip pat įstatymai reglamentuoja, kad apribojimai taikomi iki trijų mėnesių“, – trečiadienį Seime trijų komitetų
posėdyje dėl informacinio saugumo sakė E.Vaitekūnas.
E.Vaitekūnas pažymėjo, kad iš viso stabdyti viso kanalo transliavimą gana sudėtinga.
„Kalbant apie viso kanalo stabdymą, turi būti keturios sąlygos, vykdomos vienu metu: pažeidimas, kompetentingos institucijos išvados (dėl pažeidimo. – Red.), taip pat Europos Komisija turi konsultuotis su transliuojančia valstybe, jei nepavyksta sutarti per penkiolika dienų. Sąlygos gana sudėtingos“, – kalbėjo komisijos vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad komisija minimiems rusiškiems kanalams nėra išdavusi licencijų, todėl apribojimai nukreipiami į
operatorius. Ir šiuo atveju kyla problemų dėl palydovinės televizijos „Viasat“, kuri ir toliau retransliuoja Lietuvoje
sustabdytas programas.
„Kabelinių operatorių padėtis yra bloga, nes yra kitas retransliuotojas, „Viasat“, kuris nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, ir
komisijos sprendimai jam lyg ir negalioja. Mes kreipėmės į prokuratūrą, kad ištirtų, ar teisėtai „Viasat“ retransliuoja,
nors ir teismas, ir komisija yra nustatę, kad tos programos yra stabdomos trims mėnesiams“, – sakė LRTK vadovas.
Posėdyje pasisakęs prokuroras Rimvydas Valentukevičius sakė nesutinkantis, jog nėra galimybių imtis priemonių prieš LRTK
sprendimų nevykdančią „Viasat“.
„Tame kontekste, dėl kurio vyksta šios dienos diskusija, norėčiau pažymėti problematiką, kuri neišspręsta, būtent
su palydovinės skaitmeninės televizijos vienu iš transliuotojų „Viasat“. Šitas retransliuotojas jau gana ilgą laiką vykdo ūkinę komercinę veiklą Lietuvos teritorijoje kaip PVM mokėtojas, turintis atitinkamą numerį ir atitinkamus santykius su Valstybine mokesčių inspekcija, turi Lietuvoje klientų aptarnavimo centrą Vilniuje ir regioninių centrų. Tad atsižvelgiant į šiuos faktus teigti, kad Estijos Respublikoje registruotas subjektas nevykdo Lietuvoje veiklos, todėl komisijos ar kitų institucijų sprendimai jo atžvilgiu dėl tariamai netinkamos jurisdikcijos negalimi, mano požiūriu, neteisinga“, – sakė prokuroras.
„Komisija, kreipdamasi į Generalinę prokuratūrą, kad įvertintų, kodėl „Viasat“ nevykdo komisijos sprendimų dėl
rusiškų kanalų retransliavimo, perkelia problemą ant kitos institucijos, kai ne visiškai išnaudota pačios komisijos kompetencija“, - kalbėjo R.Valentukevičius. Jis pažymėjo, kad prokuratūra vertina, ar tam tikruose veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių pagal Baudžiamąjį kodeksą, tuo tarpu LRTK sprendimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę.
„Man atrodo, kad čia buvo išnaudoti ne visi teisiniai instrumentai, kurie yra pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Ar komisija gali bausti, ar sprendimas pagrįstas, ar nepagrįstas – tuos dalykus įvertins teismas, kai subjektas, kuriam bus paskirta komisijos administracinė nuobauda, apskųs Administraciniam teismui, teismas pasisakys, ir išvengsime diskusijų ir interpretacijų“, – kalbėjo prokuroras.
Posėdyje pasisakęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas Saulius Guzevičius
pažymėjo, kad mūšio laukas smarkiai transformuojamas, ir informacinė erdvė tapo nepaprastai svarbi. „Prasidedant
Antrajam pasauliniam karui vokiečiams reikėjo padaryti provokaciją pasienyje su Lenkija – jie atvežė savo kalinius, perrengė
pasieniečiais, juos sušaudė ir apkaltino Lenkiją, kad turėtų pretekstą įsiveržti. O šiandien pradedant Krymo okupaciją net
niekas nebuvo nužudytas, Kryme tiesiog buvo paskleista melaginga informacija, kad ten žudomi Rusijos tautybės žmonės, ir užteko preteksto pradėti specialią operaciją“, – kalbėjo pulkininkas.
Kalbėdamas apie kariuomenės užduotį apginti šalį jis pabrėžė, kad tam būtina visuomenės parama. „Norint sėkmingai
atlikti savo pareigą, mums reikia visuomenės paramos, reikia rezervo, visuomenės supratimo, pakankamo finansavimo. Tik jei
visuomenė mus palaikys ir rems, mes galėsime sėkmingai atlikti mums keliamas užduotis ir pagrindinę – apginti savo šalį. Suprantama, norint gauti tą paramą, mums reikia palankios informacinės erdvės“, – kalbėjo S.Guzevičius.
Jis pažymėjo, kad paveikiausia Rusijos propaganda Lietuvą pasiekia per televizijos programas, ir jas nuolat stebi maždaug 15
proc., t.y. apie 405 tūkst. šalies gyventojų.
„Iš visų propagandos įrankių, tarp kurių yra internetas, televizija, radijas, kai kurie kultūros renginiai, pats
didžiausias paveikumas yra per televizijas. Pagal atliktus tyrimus, Lietuvoje iš viso esamo elektorato 97 proc. žiūri
televiziją nuolat. Nors internetas mūsų šalyje labai paplitęs, televizija vis dar išlieka viena pagrindinių informavimo priemonių ir, mūsų analitikų manymu, dar apie 6–7 metus dominuos. Atliktų tyrimų duomenimis, Rusijos televizijos auditorijos pasiekiamumas yra 14 proc., t.y. per 405 tūkst. gyventojų.. Tai nemaži skaičiai, atsižvelgiant į mūsų esamą elektoratą“, – kalbėjo
kariuomenės atstovas.
Seime trečiadienį informacinio saugumo klausimus aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetai. Komitetai pradėjo svarstyti sprendimo projektą, kuriuo siūloma informaciniam saugumui užtikrinti kurti tarpinstitucinę darbo grupę, taip pat remiama idėja kurti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomeninį
informacijos kanalą. Komiteto nariai pakviesti teikti pasiūlymus, ir diskusijos dėl sprendimo bus tęsiamos kituose posėdžiuose.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymu trims mėnesiams apribotos kanalų „RTR planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“ ne
Europos Sąjungoje pagamintų laidų transliacijos. Pernai tokį sprendimą teismas buvo priėmęs „PBK Lithuania“ atžvilgiu.
