Papildomą radarą planuojama įrengti Lietuvos kariuomenės radiolokaciniame poste Ceikiškės kaime (Ignalinos r.). Per artimiausius penkerius metus taip pat numatoma visiškai modernizuoti šio posto infrastruktūrą, pritaikant ją naujai technikai.
„Pakitusi saugumo situacija diktuoja naujus sprendimus. Turime ne tik pasikliauti sąjungininkų pagalba, bet ir patys imtis didesnės atsakomybės už savo saugumą. Reikalingas tam prielaidas sudaro ir atnaujintas politinių partijų sutarimas didinti gynybos finansavimą“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Visi trys nauji radarai pakeis dabar kariuomenės naudojamus techniškai pasenusius, 1971–1983 m. Rusijoje pagamintus tolimojo siekio radarus P-18 ir P-37.
Nauja nacionalinius ir NATO reikalavimus atitinkanti technika užtikrins patikimą oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, padės sustiprinti bendrą su sąjungininkais oro erdvės gynybą. Drauge Lietuva prisidės ir prie geresnės NATO rytinių sienų apsaugos.
Su naujais radarais Lietuva taip pat užtikrins reikiamo lygio oro erdvės stebėjimą, kurį privalo garantuoti kaip NATO oro policijos misiją priimančioji šalis. Patikima radiolokatorių stebėjimo informacija būtina patruliuojantiems naikintuvams valdyti.
Numatoma ne tik įsigyti naujus radarus, bet ir sukurti vieningą nacionalinę oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri būtų sujungta su NATO integruota oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistema.
Visi trys radarai įsigyjami iš to paties NATO valstybei atstovaujančio gamintojo, su kuriuo anksčiau sudarytoje radarų pirkimo ir pardavimo sutartyje buvo numatyta galimybė prireikus įsigyti papildomą radarą.
Radarų pirkimų procedūras atliko ir pirkimo-pardavimo sutartį su NATO šalies gamintoju vykdo Krašto apsaugos ministerijos įgaliota NATO ryšių ir informacijos agentūra (angl. NATO Communications and Information Agency, NCIA), kuri turi reikiamos patirties ir žinių perkant oro erdvės stebėjimo pajėgumus. Krašto apsaugos ministerija su agentūra NCIA 2007 metais pasirašė sutartį, kurią įgaliojo šią agentūrą pagal NATO procedūras nupirkti Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistemai tobulinti reikalingus radarus.
Du radarai, kuriuos įsigyti buvo nuspręsta anksčiau, bus įrengti Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokaciniuose postuose Degučių k. (Šilutės r.) ir Aukštadvaryje (Prienų sav.). Lietuvos kariuomenė jau yra parengusi šių postų infrastruktūros modernizavimo projektus.
Visus tris postus visiškai atnaujinti ir įrengti juose naują techniką planuojama 2019 metais. Numatoma viso projekto vertė yra apie 200 mln. Lt.
Be senų Rusijos gamybos tolimojo siekio radarų, Lietuvos kariuomenė turi modernius mobilius vidutiniojo siekio radarus TRML-3D/32, pagamintus tarptautinės kompanijos EADS. Šie radarai toliau bus naudojami kartu su naujais tolimojo siekio radarais.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybai priklauso šeši radiolokaciniai postai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad, matant Rusijos veiksmus Ukrainoje ir žinant jos kariuomenės modernizavimo užmojus, reikėtų pasirūpinti Europos priešraketinės gynybos sistema.
„Mes sakome, kad reikėtų grįžti prie priešraketinės
gynybos sistemos dislokavimo. Turime pasirūpinti priešraketine
gynyba“, - sakė jis po Šiaurės šalių, Baltijos valstybių ir
Lenkijos parlamentų gynybos komitetų forumo Vilniuje.
Anot jo, reikėtų įgyvendinti JAV įšaldytą projektą, nes jau
buvo numatyta ir vieta, ir visuomenė buvo tam pasirengumi.
„Be to, jeigu bus dislokuotos „Iskander“ raketos (Rusijos
Karaliaučiaus srityje - BNS), reikia rimtai galvoti, kaip apsaugoti
mūsų erdvę“, - teigė A.Paulauskas.
Pernai kovą JAV pranešė, kad atsakydamas į branduolinį
ginklą turinčios Šiaurės Korėjos grėsmę, Vašingtonas ketina
dislokuoti 14-a papildomų raketų gaudyklių Aliaskoje, todėl
atidedamas paskutinės ketvirtosios priešraketinės gynybos sistemos
fazės Europoje įgyvendinimas. Pagal ją buvo numatyta per
artimiausią dešimtmetį dislokuoti pažangias gaudykles SM-3
Rumunijoje ir Lenkijoje.
Šiam projektui kategoriškai priešinosi Rusija, kuri tvirtino,
kad ši sistema ilgainiui bus taip sustiprinta, jog ims kelti pavojų
Rusijos branduoliniam arsenalui.
Penktadienį Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos kolegoms
pristatęs Rusijos karinę reformą A.Paulauskas tvirtino matąs
rimtą pavojų regiono saugumui.
„Rusijos karinė reforma rodo negeras tendencijas. Visų pirma,
raketos, kurios dislokuotos čia. Raketų nuotolis - 400 km. Jos
pasiekia visą Lietuvą, dalį Lenkijos, dalį Latvijos. Jeigu bus
dislokuotos „Iskander“, tai yra puolamojo pobūdžio raketos, jos
pasieks ir visą Lenkiją. Tas, kas šiandien dislokuota ar bandoma
dislokuoti, kelia mums labai rimtą pavojų. Matome, kad dauguma tos
ginkluotės nukreipta Vakarų kryptimi. Tie visi apmokymai,
„Zapad“ ir kiti, imituoja būtent puolamuosius veiksmus prieš
NATO valstybes“, - sakė Lietuvos Seimo komiteto pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad iki 2020 metų Rusija planuoja skirti per 600
mlrd. eurų kariuomenei modernizuoti.
Kitas NSGK narys Arvydas Anušauskas teigė, kad kitas atsakas
Rusijai, kurio jau ėmėsi kai kurios Vakarų valstybės, - karinio
bendradarbiavimo su Rusija sustabdymas ar nutraukimas.
A.Paulausko teigimu, taip pasielgė Švedija, modernizavusi tankų
variklius Rusijos kariuomenei.
„Manau, kad raudonoji riba technologijų ir karinio
bendradarbiavimo srityje Rusijai bus nubrėžta“, - tvirtino
A.Anušauskas.
Švedijos Riksdago Gynybos komiteto narys Clas-Goranas Carlssonas sakė, kad ir jo šaliai didelį nerimą
kelia Rusijos veiksmai Ukrainoje. Anot jo, Švedijos visuomenė
jaučia tą patį, ką ir Baltijos šalių gyventojai - baimę,
netikrumą dėl ateities.
Kita vertus, jis tvirtino, kad nepaisant to, Švedija nesvarsto
galimybės stoti į NATO. Anot Švedijos parlamentaro, gilias
neutraliteto tradicijas turinti šalis saugumo politikoje kliaujasi
draugiškais kaimyniniais santykiais ir savitarpio pagalba.
