E.Ožeškienės gatvėje, šalia Kauno choralinės sinagogos plytėjusioje dykvietėje, darbininkams ėmus lieti iškilsiančio pastato pamatus, netrukus įvairios įstaigos buvo užverstos skundais. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Maldos namų gabajus (seniūnas. – Red.) Mauša Bairakas ir kitoje statybvietės pusėje esančio 19-uoju numeriu pažymėto namo gyventojai tikina, jog dėl atliekamų darbų ėmė skilinėti pastatų sienos.
Statybos darbų užsakovas verslininkas Vytautas Oliškevičius liūdnai konstatuoja: kaimynų pykčiai bei skundai jau seniai tapo įprastu ir nieko nestebinančiu reiškiniu.
Patyręs ne tik kaimynų, bet ir statybų priežiūrą atliekančių institucijų spaudimą, verslininkas buvo priverstas iš esmės keisti planus – namas statomas gerokai mažesnis nei planuota.
Sienos skyla nuo vibracijos?
„Buvo išjudintas gruntas, sinagogoje jaučiama didžiulė vibracija, trūkinėja sienos. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus ne saugo paveldą, kuriam iškilo pavojus, bet gina naujojo pastato statytojo interesus. Jo veiksmai man nesuvokiami“, – „Laikinajai sostinei“ piktinosi M.Bairakas.
Kauno religinės žydų bendruomenės atstovas pripažino nerandantis kalbos ir su statytoju V.Oliškevičiumi.
„Pasamdžiau nepriklausomą ekspertą.
Jeigu bus nustatyta, kad šalia vykstantys darbai daro neigiamą poveikį sinagogai, teisybės ieškosime teisme. Gal net prašysime taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti pradėtus statybos darbus“, – svarstė gabajus.
Gali likti be saulės
Kai prieš kelerius metus buvo nugriauti kaimynystėje stovėję su maldos namais besiriboję pastatai, sinagogos atstovai tam neprieštaravo.
Dabar M.Bairakas tikina buvęs apgautas. Esą sutikimas griauti buvo panaudotas rengiant detalųjį planą ir gaunant leidimą naujo pastato statyboms.
Maldos namų seniūnas baiminasi, jog renčiamas statinys gali trukdyti judėjams atlikti apeigas.
„Nežinau, kaip galėsime melstis, jeigu naujasis namas užstos saulę. Pagal žydų religinius kanonus pamaldos prasideda, kai rytinės saulės spindulys apšviečia sinagogą. O laikytis senųjų tradicijų mums labai svarbu“, – tvirtino M.Bairakas.
Esą dėl šios priežasties nei caro laikais, nei tarpukariu prie sinagogų nebuvo leidžiama statyti aukštų namų.
Sinagogos atstovas taip pat užsiminė, kad šalia renčiant pastatą garantijos, jog žydų maldos namai nesugrius, neduoda nei paveldosaugininkai, nei statybininkai.
„Sinagoga yra be pamatų, tik kampuose įrengti sutvirtinimai. Joje net ir rūsio nėra, todėl pavojingi bet kokie grunto pokyčiai“, – svarstė M.Bairakas.
Atkasė įspūdingus pamatus
Naująjį namą suprojektavęs žinomas sostinės architektas Henrikas Štaudė sakė, kad dėl nesutarimų su kaimynais projektą teko keisti.
„Detalusis planas leido pastatą priglausti prie sinagogos sienos, bet jos atstovai norėjo, kad statinys būtų atitrauktas. Po derybų mes sutikome tai padaryti“, – kalbėjo architektas.
Pasak H.Štaudės, šalia maldos namų iškils dviejų aukštų administracinės paskirties pastatas, jis bus sujungtas su keturių aukštų gyvenamuoju namu.
Kaimynų nepasitenkinimą vykstančiomis statybomis architektas vadino savaime suprantamu reiškiniu.
„Statant miesto centre ar senamiestyje beveik visada nutinka taip, jog kažkam užlipi ant nuospaudos. Žmonės nori daugiau erdvės, nerimauja, kad naujasis statinys užstos šviesą, o atliekant darbus kils laikinų nepatogumų“, – sakė architektas.
Paklaustas, ką mano apie M.Bairako nuogąstavimus, jog iškilsiantis statinys užstos rytinei maldai kviečiančius saulės spindulius, H.Štaudė šias aplinkybes vadino nesusipratimu.
„Pradėjęs projektuoti gavau suderintą ir patvirtintą detalųjį planą. Statyboje nuomonė negali būti keičiama kas pusę metų. Yra pasitarimų protokolai, pateiktos pastabos, žmonių parašai“, – aiškino architektas.
H.Štaudė teigė, kad toje pačioje vietoje tarpukariu buvo duotas leidimas statyti keturių aukštų pastatą. Statybvietėje atkasti įspūdingi dėl nežinomų priežasčių taip ir neiškilusio namo pamatai.
Įskilimai sienose – seni?
Apie statybas E.Ožeškienės gatvėje lydinčius kaimynų konfliktus žino ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas S.Stoškus. Jis sinagogos seniūno M.Bairako veiksmus vadina piktybiniais.
„Pats mačiau M.Bairako sutikimą dėl namo statybos, nors jo ir nereikia, nes namas statomas atskirame sklype.
Iš pradžių viskas buvo gerai, tik kai prasidėjo statybos, pasipylė skundai.
Su statytoju buvo sutarta, kad jis savo lėšomis nudažys sinagogos ir kaimyninio namo sienas. Tačiau kaip galiu to prašyti dabar, kai rašomi skundai, neleidžiama statytojui ramiai dirbti ir gyventi?“ – klausė S.Stoškus.
Paveldosaugininkas minėjo sulaukęs tiek M.Bairako skundų, kad vienas darbuotojas turėjo atsidėti vien tik jų analizei. Iš pradžių skųstasi, jog kaimyniniame sklype naikinamas archeologinis paveldas. Vėliau imta akcentuoti dėl statybos darbų sinagogos sienose atsiradusius trūkius.
„Čia naujamiestis, kuriame archeologinis sluoksnis nėra saugomas. Vertybių po žeme galima rasti tiek, kiek po „Žalgirio“ arena ar pakasinėjus bobutės sklypą.
Sulaukę skundų dėl įtrūkimų sinagogos sienose, pranešėme Statybų inspekcijai, vykome į vietą.
Mano kolegos sako, kad tie įtrūkimai labai seni, atsiradę gal prieš dešimtį metų“, – piktinosi vyriausiasis Kauno paveldosaugininkas S.Stoškus.
Siūlo kreiptis į teismą
Pykčių objektu tapusį namą stato Kauno bendrovė „Kaminta“. Jos generalinis direktorius Ramūnas Kaminskas pripažino susidūręs su piktybiškais kaimynų veiksmais.
„Atsirado žmogus, kuris turi pinigų ir kažką stato, tai siekiama šia proga pasinaudoti. Kiekvienas nori veltui susiremontuoti savo pastatą.
Aš nesuvokiu, kaip gręžiant žemę pamatams galima sukelti vibraciją, nuo kurios skiltų sinagogos sienos? Skundai labai apsunkina darbų eigą, viena po kitos statybvietėje lankosi komisijos“, – kalbėjo R.Kaminskas.
Statybų įmonės vadovas sakė, jog darbus planuojama baigti dar šiais metais, tačiau kaip bus iš tiesų – nežinoma. Niekas nežino, kaip darbų eigą paveiks skundai ir jų tyrimas.
„Tokį žmogų reikėtų paduoti į teismą ir jam pateikti ieškinį dėl kliudymo. Suskaičiuoti išlaidas dėl patiriamų prastovų, tegul pasibylinėja“, – piktinosi verslininkas.
„Kamintos“ vadovas ironizuodamas prognozavo, kad ateityje M.Bairako skundų tik daugės.
„Kai pradėsime lieti betoną, ko gero, išgirsime, kad jis neišpasakytai dvokia, skleidžia kenksmingas medžiagas, o per atsiradusius įtrūkimus drėksta sinagogos sienos“, – sakė verslininkas.
Atsiribojo nuo kaimynų
Sklypą nusipirkęs ir jame namą statantis kaunietis V.Oliškevičius sakė, jog jeigu būtų žinojęs, kad net 12 metų teks kankintis, kojos nebūtų kėlęs į šią vietą.
„Atsisakėme planų statyti pastatą, priblokuotą prie sinagogos bei šalia esančio namo sienų. Pastatas sumažintas tiek, kad kaimynai jau negali daryti jokios įtakos“, – kalbėjo V.Oliškevičius.
Namo kiemas taps erdvesnis, jame tilps daugiau automobilių. Nuo sinagogos tvoros pastatas patrauktas daugiau kaip 3 metrų atstumu, įvaža į kiemą praplatinta puse metro.
„Kyšių niekam nedaviau ir neduodu, viską darau įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu toliau bus rašomi nepagrįsti skundai, liks vienintelis kelias – kreiptis į teismą dėl patiriamų nuostolių“, – svarstė V.Oliškevičius.
Tarpuvartę pavertė garažu
Turtingas kaunietis sakė pastatyto namo neketinantis parduoti ir uždirbti. Pastatą jis nori palikti savo vaikams, kad šie ateityje nuomodami patalpas turėtų papildomą pajamų šaltinį.
Jeigu šiais metais pavyks baigti pradėtas statybas, nauji išbandymai lauks ir šalia esančio 19-uoju numeriu pažymėto namo gyventojų.
Patekti į savo kiemą jie gali tik per V.Oliškevičiui priklausančiame žemės sklype esančią įvažą. Jai nustatytas servitutas, savininkas privalo leisti ja naudotis ir kaimynams. Projektuojant tarpukariu pastatytą namą buvo numatyta, kad į kiemą bus patenkama per tarpuvartę. Tačiau vienas gyventojų ją užmūrijo ir pavertė garažu.
„Įvažą sutvarkysiu, man tai kainuos, o kaimynai turės mokėti pinigus. Gal simboliškai, po 10 ar 15 litų per mėnesį, bet mokės. Ir tai darys tol, kol tame name gyvens. Jeigu nenori, tegul gina viešąjį interesą ir priverčia tarpuvartę užmūryti sugalvojusį ir ten garažą įsirengusį kaimyną atlaisvinti įvažą į namo kiemą“, – sakė V.Oliškevičius.
Užtverti servitutinio kelio negalės
Marius Švaikauskas
Centro seniūnas
„Prasidėjus Kauno centre statybos ar rekonstrukcijos darbams nuolatos sulaukiame nepatenkintų kaimynų skundų. Tačiau toli gražu ne visi jie būna pagrįsti.
Žmonės piktinasi dėl triukšmo, vibracijos, išdygusio statybinio laužo krūvų. Konfliktus sukelia net dulkės ar statybinė technika, nešvariais, žemėtais ratais išpurvinanti grindinį. Tačiau šie trikdžiai yra neišvengiami pradėjus bet kokius statybos darbus.
Kalbant apie namą šalia sinagogos statančio kauniečio planus apmokestinti įvažiavimą į kiemą gretimo namo gyventojams, netikiu, kad jam tai pavyks padaryti. Jeigu pravažai nustatytas servitutas, ji gali būti užtverta tik bendru sutarimu, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų ja naudotis.
Be to, pravažą užtveriantis buomas turi būti numatytas išduodant statybų leidimą ir tik pritarus šalia esančio namo gyventojams. Neįsivaizduoju, kaip galima užverti servitutinį kelią ir imti mokestį už naudojimąsi juo.“
Ar sienos skyla, atsakytų ekspertai
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Esu kalbėjęs su M.Bairaku, jis man pretenzijų dėl šalia vykstančių statybų nereiškė. Rodžiau pasirašytą suderinimą ant detaliojo plano, jis užsiminė, kad tuo metu kažko tikriausiai nesuprato.
Jeigu sinagoga iš tiesų griūna dėl šalia vykstančių statybos darbų, statybininkai privalės viską išspręsti.
Darant namo pamatus pasitaiko atvejų, kai ir šalia esančiuose pastatuose atsiranda tam tikrų deformacijų. Tokiais atvejais kviečiami ekspertai, nustatoma žala.
Jeigu ta žala padaryta dėl šalia vykstančių statybų, yra nustatyta žalos atlyginimo tvarka.
Jeigu statybininkai nesutinka tai padaryti geranoriškai, galima kreiptis į teismus. Tokių atvejų Kaune buvo ne kartą, vienas jų – statant „Akropolį“.
Gyvename teisinėje valstybėje, tad būtina viską daryti taip, kaip numato įstatymas.“
