Beveik vienu metu dviejų tarpusavyje rimtai konfliktuojančių šalių menininkų elito įvertinimą pelnęs panevėžietis neslepia jį užplūdusių emocijų.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi gavęs šių abiejų šalių įvertinimus. Tarp mano draugų yra daug Ukrainos ir Rusijos menininkų. Žinau, kad kai kurie iš mūsų pažįstamų rusų kūrėjų remia V.Putino veiksmus. Nors nemanau, kad menininkai, užuot kūrę, turėtų politikuoti, tačiau nežadu tylėti. Susitikęs V.Putino politiką remiančius kolegas, rengiuosi jiems išsakyti savo požiūrį. “, – „Lietuvos ryto“ korespondentei kalbėjo R.Kriukas.
Ukrainos įvykiai supriešino ir menininkus
Panevėžietis tapo vienu iš keliolikos įvairiose pasaulio šalyse – JAV. Kinijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje bei kitur gyvenančių menininkų, kuriems buvo suteiktas Ukrainos menų akademijos tikrojo nario statusas.
„Nesitikėjau, kad būdamas kaimo bernas kada nors sėdėsiu tarp tokių šviesuolių“, – kalbėjo R.Kriukas. Šis vardas jam suteiktas už kūrybinę veiklą, bendradarbiavimą. Menininkas pernai surengė 18 parodų įvairiausiose pasaulio šalyse. Aštuonios iš jų buvo personalinės.
„Su manimi pastaraisiais metais parodose visada dalyvavo mano žmona Indrė. Išskyrus vienintelę parodą, surengtą Amerikoje“, – sakė R.Kriukas.
Beje, Ukrainos menų akademijos sprendimas panevėžiečiui suteikti akademiko vardą buvo priimtas prieš prasidedant šalį sukrėtusiems įvykiams. R.Kriukas yra pirmasis iš Baltijos šalių menininkų, gavęs šį garbingą įvertinimą už savo kūrybinę veiklą. Jis su šios šalies menininkais bendradarbiauja jau 20 metų, dalyvaudamas parodose ir simpoziumuose. Prieš ketverius metus panevėžietis už savo kūrybą buvo apdovanotas akademijos sidabro medaliu.
R.Kriukas pasakojo, kad vasario 4 dieną iš karto po Ukrainos menų akademiko vardo įteikimo ceremonijos jis nusifotografavo su šios akademijos prezidentu Andrejumi Čebikinu ir Menų sintezės skyriaus akademiku Andrejumi Bokotejumi. Šie du menininkai taip pat turi ir Rusijos menų akademijos garbės narių vardus. O Rusijos menų akademijos prezidentas Zurabas Ceretelis buvo vienas iš 500 menininkų, kurie pasirašė remiantys V.Putino politiką Ukrainos atžvilgiu.
Suvažiavimo metu per iškilmingą posėdį A.Čebikinas ir A.Bokotejus paskelbė, negalintys būti institucijos, kuriai vadovauja Z.Ceretelis, nariais. Todėl atsisako šių vardų.
Ukrainos įvykiai ir Krymo atskyrimas sujaukė per daugelį metų susiklosčiusius kamyninių šalių menininkų santykius. A.Čebikino bandymas pasikalbėti su kolega menininku Z.Cereteliu apie Krymo aneksiją ir Rusijos grėsmę Ukrainai, nepavyko. Ir nieko keisto, nes gruzinų kilmės Rusijos meno patriarchas mėgaujasi Rusijos vadovų palankumu ir dosniu rėmimu.
Meno kolekcininkui svarbiau buvo tėvynė
Prieš savaitę kartu su žmona Indre Stulgaite – Kriukiene iš Kijevo grįžęs R.Kriukas tvirtina, kad tai, ką pamatė Maidane, sunku perteikti žodžiais. Nors miestas tarsi gyvena kasdienį gyvenimą, tačiau Maidane tebetvyro degėsių kvapas, tebestovi palapinės ir stūkso barkados.
Žmonės, su kuriais panevėžiečiams teko bendrauti, nepraleido progos dėkoti visiems lietuviams už Ukrainos palaikymą. „Baisu buvo pamatyti apdegusius Profsąjungų rūmus. Juk dar praėjusių metų pabaigoje mes juos matėme nepaliestus ugnies. Tuomet niekas nesitikėjo sulaukti tokios įvykių atomazgos“, – kalbėjo R.Kriukas.
Panevėžiečių porai buvo lemta pamatyti ir pačią Maidano įvykių pradžią. Lapkričio 21 dieną Ukrainos menų akademijoje buvo atidaryta R. ir I. Kriukų stiklo kūrinių paroda. Tą patį vakarą su ukrainiečiais kolegomis besikalbant prie kavos puodelio, ramų pokalbį sudrumstė žinia apie tai, kad Viktoras Janukovyčius nepasirašė svarbios prekybos ir bendradarbiavimo sutarties su Europos Sąjunga.
Bene tą patį vakarą į Maidaną ėmė rinktis protestuotojai. Kasdien jų vis daugėjo. Lietuviai matė tūkstantines minias žmonių, kurie plaukė į aikštę nenutrūkstamu srautu.
Dar praėjusių metų lapkritį, kai panevėžiečių stiklo menininkų šeima lankėsi Kijeve, vienas garsus Ukrainos turtuolis ir meno mylėtojas juos buvo pakvietęs pas save į svečius. Didžiuliai apartamentai buvo išpuošti garsių šalies ir užsienio menininkų darbais.
Meno kolekcininkas buvo išsirinkęs devynis jam patikusius R. ir I.Kriukų darbus. Tačiau prasidėjus Maidano įvykiams, menininkai gavo savo kūrinių pirkėjo atsiprašymo žinutę. Turtuolis parašė laikinai stabdantis pokalbius dėl paveikslų pirkimo, nes „šiuo metu mums nebe tai yra svarbiausia“.
Beje, R.Kriuko kūryba šiais metais įvertinta ir Lietuvoje. Menininkui įteiktas Dailininkų sąjungos aukso ženklelis už aktyvią kūrybinę veiklą ir Lietuvos meno propagavimą.
R.Kriuko bei I.Stulgaitės – Kriukienės kūryba gerai žinoma ir Rusijos meno mylėtojams. Per pastaruosius septynerius metus sutuoktiniai Maskvoje surengė keturias personalines parodas. Stiklo meno tradicijomis garsėjantys rusai puikiai įvertino lietuvių stiklininkų kūrybą.
Prieš kelerius metus R.Kriukas dar kartą išgarsėjo Rusijoje, kai sukūrė šios šalies teatralams už geriausius sezono spektaklius ir vaidmenis teikiamus vadinamuosius rusiškuosius Oskarus. Sukurti „Krištolinę Turandot“ panevėžietį prikalbino šios premijos steigėjas. R.Kriukui talkino panevėžietis juvelyras Rimas Mickus. Lietuvių „Krištolinė Turandot“ nukonkuravo garsių užsienio menininkų konkursui pateiktus darbus.
Praėjusių metų gruodžio pradžioje R.Kriukui ir I.Stulgaitei Kriukienei buvo suteikti Rusijos menų akademijos garbės narių vardai. Rusijos akademikais tituluoti yra tik keli lietuvių menininkai, o šeimai toks įvertinimas buvo suteiktas pirmą kartą.
