„Socialinis darbuotojas medicinoje – tai toks specialistas, kurio žinios ir praktiniai gebėjimai aprėpia mažiausiai dvi sritis – sveikatos apsaugą ir socialines paslaugas“, – studijų programą trumpai apibūdino LSMU Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros vedėjas profesorius Leonardas Rinkevičius.
Jis pataria šią studijų programą rinktis kūrybingiems, mėgstantiems bendrauti, sugebantiems atjausti žmonėms, kurie pirmenybę teikia socialiniams mokslams. Jie mokomi ir diagnozuoti ligas, ir įžvelgti socialines situacijas, jų priežastis.
„Kai kurių dalykų neįmanoma išmokti, tai reikia tiesiog pajusti“, – kalbėjo L.Rinkevičius.
Greitai susiranda darbo vietą
Pasak katedros vedėjo, ši specialybė mažiau žinoma ir populiari negu dauguma kitų LSMU siūlomų studijų programų, bet nesunku įžvelgti ir privalumų – 90–95 proc. absolventų iškart randa darbą.
Jų paslaugų reikia senelių, vaikų globos įstaigoms, socialinius darbuotojus įdarbina savivaldybės, seniūnijos.
„Neturime tikslo rengti žmonių emigracijai, tačiau jų pasirengimas darbui labai vertinamas ir šių specialistų laukiama daugelyje užsienio šalių“, – kalbėjo L.Rinkevičius.
Tyrinėjant esamas tendencijas nekyla abejonių, kad šios specialybės darbuotojai bus labai reikalingi ir Lietuvoje.
Paslaugų nori savo namuose
Vis daugiau senolių bei jų artimųjų pageidauja, kad medicinos ir socialinės globos specialistai lankytų ir aptarnautų senolius jų namuose, užuot plėtojus kuo didesnį globos įstaigų tinklą. Būtent Vakarų Europos šalių patirtis verčia galvoti apie puikias tokios specialybės perspektyvas, o JAV darbo rinkos prognozėse ji pakliūna tarp 10 populiariausių.
„Senstančioje visuomenėje vis labiau reikia specialistų, kurie tas paslaugas teikia tiesiog namie. Reikia žmogaus, kuris nusimano sveikatos apsaugos srityje ir suvokia socialinių problemų kilmę bei jų sprendimų būdus“, – kalbėjo profesorius L.Rinkevičius.
Didelė dalis senolių nori gyvenimo saulėlydį pasitikti savo namuose, todėl jiems reikalingas žmogus, kuris ne tik sugebėtų suleisti vaistus, bet ir būtų globėjas, bičiulis, patarėjas. Ši patirtis į Lietuvą tik dabar ateina iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Olandijos, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat Vilniaus miesto savivaldybė jau imasi tokių projektų.
Pasirūpina ir užsiėmimu
„Socialinis medicinos darbuotojas ne tik apsilanko žmogaus namuose, bet ir išsiaiškina, kokios pagalbos jam reikia. Šie specialistai turi įgūdžių bendrauti su žmonėmis, jaučia atsakomybę nepalikti jų likimo valiai“, – kalbėjo profesorius L.Rinkevičius.
Taip bendraujant taip pat galima nustatyti regimus ar mažai pastebimus sveikatos sutrikimus. Tenka pasirūpinti ir pagyvenusių žmonių užimtumu – taikoma dailės ir muzikos terapija, taip pat sudaromos galimybės imtis rankdarbių.
„Žmonių įtraukimas į veiklą lemia lėtesnį ir sveikesnį senėjimą, o kalbėti reikėtų ne tik apie garbaus amžiaus žmones“, – įsitikinęs LSMU atstovas. Socialinės pagalbos, įtraukties reikia ir gydymo įstaigose atsidūrusiems vaikams. Bendravimas, piešimo ar muzikos pamokėlės bei kiti būdai padeda lengviau iškęsti ligą, užsimiršti.
Įgūdžius lavina atlikdami praktiką
Rūta Butkevičienė
LSMU docentė, Socialinio darbo medicinoje programos rengėja ir koordinatorė
„Šią studijų programą verta rinktis tiems, kurie tikrai nori studijuoti, mat nedidelėse grupėse neįmanoma pasislėpti už draugų nugaros. Studijos vyksta labai intensyviai, daug asmeninio bendravimo.
Kiekvieną semestrą studentai atlieka praktiką ir jai tenka išskirtinis dėmesys. Studijų pradžioje praktika atliekama vaikų dienos centruose, senų žmonių globos namuose, o nuo trečiojo kurso – sveikatos priežiūros įstaigose. Praktika yra bene patraukliausia studijų dalis. Jauniems žmonėms smalsu imtis naujos veiklos.
Studentams suteikiamos galimybės stažuotis Olandijos, Švedijos, Norvegijos, JAV ir kitų šalių universitetuose. Išvykti gali visi, kurie nori, tereikia motyvacijos ir ryžto.
Socialinis darbuotojas sveikatos apsaugos sistemoje ir visoje visuomenėje yra labai naujas reiškinys. Medicinoje socialinių aspektų svarbos supratimo apskritai kol kas labai stinga. Džiugu, kad supratimas pamažu didėja, kartu didėja ir šios srities specialistų poreikis.
Programos dėstytojai ir studentai nestokoja entuziazmo ir optimizmo dėl specialybės reikalingumo ir perspektyvumo.“
