Neregėtas akiplėšiškumas. Taip dviem žodžiais galima apbūdinti Armėnų apaštališkosios bažnyčios Vilniaus šv.Vardano religinės bendruomenės veiksmus miesto centre. Apie rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Bendruomenė nelegalų namą prilipdė prie bažnyčia tapusios koplyčios Vilniaus senosiose kapinėse tiesiai ant kapų ir nė neketina jo nugriauti.
Savavališkos statybos vyko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus pašonėje. Ši įstaiga A.Juozapavičiaus gatvėje yra už dviejų pastatų.
Pastarasis inspekcijos reikalavimas – kad namo neliktų iki balandžio pabaigos. Tačiau armėnai jo nė neketina vykdyti, tikėdamiesi, kad statinį kapinių teritorijoje vis dėlto pavyks įteisinti.
Koplyčią nuomosis 25 metus
Žaliais dažais nudažyta metalinė tvora, viršuje apraizgyta spygliuota viela. Užrakinti vartai, virve atitvertas takas kitapus tvoros. Akivaizdu, kad čia kovojama dėl kiekvienos žemės pėdos. Tai – Vilniaus senųjų kapinių, vadinamų Šv.arkangelo Rapolo kapinėmis, prieigos. Jos įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
Kapinių teritorijoje esančią koplyčią savivaldybė prieš porą metų išnuomojo Šv.Vardano religinei bendruomenei. Bet armėnų bendruomenė į ją jau anksčiau buvo įkėlusi koją.
Apleistą koplyčią tikintieji pavertė bažnyčia ir joje ketina melstis mažiausiai 25 metus. Tiek savivaldybė bendruomenei išnuomojo patalpas, už kurių kvadratinį metrą armėnai kas mėnesį privalo mokėti 1 lito mokestį.
Visa tai gražu, jei ne pastatas, prilipęs prie bažnyčios. Jis ne ką mažesnis nei maldos namai. Inspektoriai išmatavo, kad savavališkai pastatytas namas yra 51 kvadratinio metro, o bažnyčia – 54 kvadratinių metrų. Ji – mažiausia Vilniuje.
Reikalavimas neįvykdytas
Kapinės įrašytos į valstybės saugomų objektų sąrašą. Atrodytų, išskirtinės svarbos kultūros paveldo kategorijai priklausančios vertybės turėtų būti apsaugotos nuo sunaikinimo, statybų. Pasirodo, ne.
Nors namas stovi mažiausiai trejus metus, statybos inspektorius savavališkos statybos aktą surašė tik pernai birželį.
Pareigūnas konstatavo, kad Armėnų apaštališkosios bažnyčios Vilniaus šv.Vardano religinė bendruomenė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, valstybinės žemės sklype pastatė pastatą.
Dokumentuose jis įvardijamas kaip pagalbinis ūkio.
Praėjusių metų vasarą bendruomenei surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki gruodžio 14-osios. Armėnų tikintieji reikalavimo neįvykdė, bet baudų išvengė, nes nuo pažeidimo įvykdymo buvo praėję daugiau kaip pusė metų.
Gal pasisektų įteisinti?
Šių metų sausio 28-ąją statybos inspektoriai Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Teismo paprašyta įpareigoti statytoją per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype iškilusį pastatą ir sutvarkyti statybvietę.
Inspektoriai pagrasino – jeigu bendruomenė neįvykdys teismo sprendimo nustatytu terminu, statinį nugriaus valstybė, o patirtas išlaidas išieškos iš Armėnų apaštališkosios bažnyčios Vilniaus šv.Vardano religinės bendruomenės.
Balandžio pabaigoje bendruomenė savavališkai pastatytą namą turėtų būti nušlavusi nuo žemės paviršiaus. Tačiau Lietuvos armėnų bendrijos vadovas Araikas Tunianas tikino, kad pastatas prie bažnyčios yra gyvybiškai svarbus.
„Žmonėms prie bažnyčios nėra kur susirinkti. Čia mokomės lietuvių, armėnų kalbų. Ir instrumentams susidėti reikia patalpų. Taip, pastatą pasistatėme be leidimo, nes nežinojome įstatymų. Bet mes tikimės jį įteisinti“, – kalbėjo A.Tunianas.
Gyvenimas atgyja pavasarį
Kapinių kaimynystėje esančių įstaigų darbuotojai minėjo, kad gyvenimas keistame name atgyja pavasarį.
„Net 7 valandą ryto atėję į darbą prie to namo pastebime plušantį žmogų. Nejaugi jis taip anksti iš namų atvažiuoja? Vadinasi, gyvena“, – šypsojosi viena pašnekovė.
Ji jau keletą metų stebi, kaip namas plečiasi. Iš pradžių jis buvo panašus į paprastą pašiūrę įrankiams saugoti. Aplinkiniai žmonės taip ir manė – remontuoja koplyčią, neturi kur instrumentų susikrauti, tai ir pasistatė.
„Manėme – baigs remontuoti koplyčią ir pašiūrę nugriaus. Bet, pasirodo, klydome“, – atsiduso moteris.
Vėliau prie iškilusio pastato buvo išbetonuota ne ką mažesnio ploto aikštelė. Virš jos atsirado metalinės konstrukcijos palapinei. O gal greitai ten bus ne vien palapinė?
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas prisiminė, kad pastarąjį kartą jo pavaldiniai prie koplyčios lankėsi prieš metus.
„Tai ne mūsų, o statybos inspektorių reikalas.
Nors, aišku, ir mes kontroliuojame“, – savavališkų statybų peripetijas miglotai aiškino paveldosaugininkas.
Lenkai žuvusiesiems pastatė tris kryžius
Vilniaus senosios kapinės, vadinamos Šv.arkangelo Rapolo kapinėmis, į Kultūros vertybių registrą įtrauktos prieš porą metų. Šios kapinės įsteigtos 1791 metais, prie Šv.arkangelo Rapolo bažnyčios įkūrus parapiją.
XVIII a. pabaigoje kapinėse pastatyta mūrinė koplyčia. Kai 1812 metais parapija buvo perkelta į Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, kapinės buvo apleistos: suardyta jų tvora, vilniečiai pradėjo kasti ir vežti molį ir smėlį, išmėtė mirusiųjų kaulus. Kapinėse mažai liko vietos laidoti, nes beveik trečdalį jų užgrobė profesoriaus A.Bekiu (A.Becu) našlė ir ten pasisodino daržą.
1828-aisiais generalinis vizitatorius įpareigojo bažnyčios kleboną kapines sutvarkyti, jas aptverti. Po poros metų kapinės buvo aptvertos kuolais, įrengti vartai, apie 1844-uosius atstatyta kapinių koplyčia.
Vėliau Vilniaus gubernijos valdybos įsakais kapinės uždarytos. Tačiau ir uždarytose dar kurį laiką buvo laidojama. 1885 metais kapinių tyrinėtojas L.A.Zaštautas nurašė 19 antkapių įrašų.
1903 metais Vilniaus generalgubernatorius davė leidimą kapines tvarkyti. Šv.arkangelo Rapolo bažnyčios klebono A.Šulco pastangomis jos buvo iš naujo aptvertos, restauruota koplyčia. Tuo metu kapinėse buvo likę 14 antkapinių paminklų. Bet pavieniai vilniečiai jose buvo laidojami ir XX amžiaus pradžioje.
Pokariu kapinių teritorija nebetvarkyta, o XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje pradėta jas naikinti.
1989 metais Lenkų sąjungos iniciatyva centrinėje kapinių dalyje buvo pastatyti trys nauji kryžiai ir supilti simboliniai kapai. Jie skirti 1944 metais žuvusiems trims Armijos Krajovos kariams.
