– 2013 metais, palyginti su praėjusiais, stojančiųjų į technologijos mokslų specialybes Lietuvoje buvo keliais procentiniais punktais daugiau. Kaip manote, kas lemia didėjantį technologijos mokslų populiarumą? – paklausėme VGTU rektoriaus Alfonso Daniūno.
Pirmiausia išaugo inžinerinių specialybių poreikis rinkoje. Lietuvos pramonė sparčiai juda į priekį, tad įvairiuose gamybos sektoriuose visada reikia inžinierių. Darbdaviai geriems specialistams siūlo ir geras karjeros perspektyvas, ir viliojantį atlyginimą. Natūralu, kad jauni žmonės pastebi šias tendencijas ir supranta, kad būtų paranku studijuoti rinkoje paklausias specialybes.
VGTU inžinerinės studijos apima daug skirtingų dalykų. Žmogus, baigęs tokias studijas, gali ne tik lengvai susirasti darbą, bet ir persikvalifikuoti, dirbti kitoje sferoje. Visuomenė po truputį pradeda suprasti, kad inžinieriaus specialybė yra plati ir suteikia labai daug galimybių.
– Pernai VGTU buvo lyderis pagal studentų, pasirinkusių technologines specialybes, skaičių. Kaip manote, kodėl?
– Pirmiausia siūlome tas inžinerines studijas, kurios atitinka šių dienų realijas ir rinkos poreikius. Suteikdami jaunam žmogui ilgalaikių žinių siekiame, kad absolventai turėtų puikias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Tarp ypač perspektyvių universiteto studijų programų – architektūra, ekonomika, biotechnologijos, informacinės ir elektronikos technologijos, statyba, kelių inžinerija, aplinkos apsauga, mechanika, transporto inžinerija ir net aviacija. Kai kurios jų nuolat patenka į populiariausių programų dešimtuką.
Visą laiką nuosekliai dirbome, kūrėme ir atnaujinome technologinę bazę, stiprinome techniškojo universiteto kryptį ir savo pagrindine misija laikėme inžinierių rengimą. Tai lėmė mūsų gerą vardą ir sukauptą patirtį. Tai dar viena priežastis, dėl kurios mus renkasi studentai.
– Kokias perspektyvas turi jaunuoliai, besirenkantys technologines specialybes VGTU?
– Kaip jau minėjau, inžinerinės studijos ugdo labai plačias kompetencijas. Inžinierius nėra siauros srities specialistas. Technologinių studijų programose, be specializuotų profesinių dalykų, yra daug dalykų, susijusių su ekonomika ir vadyba. Taigi inžinerinės studijos suteikia vadybos ir ekonomikos pagrindus, specialistas įgyja ne tik inžinerinių žinių, bet ir reikalingos informacijos apie projektų valdymą, darbą komandoje.
Visą studijų laikotarpį daug dėmesio skiriame praktiniam pasirengimui, kuris apima du etapus: praktinis pasirengimas universitete ir praktika įmonėse. Praktinė patirtis ypač svarbi inžinerinėms studijoms, tad nuolat didiname verslo partnerių, kurie priima studentus į praktiką, ratą. Labai dažnai mūsų studentai po praktikos lieka tose įmonėse dirbti. Taip pat sudarome galimybes mūsų studentams atlikti praktiką užsienio įmonėse.
Kitas dalykas yra patirtis, kurią studentai įgauna universitete. Turime modernią infrastruktūrą ir sudarome sąlygas studentams atlikti praktinius, laboratorinius darbus. Taip pat svarbu, kad bendradarbiaudami su įmonėmis studentai savo baigiamuosiuose darbuose gali nagrinėti realias verslo situacijas ir ieškoti naujų sprendimų.
– Inžinieriaus profesija tarsi yra tarpinė tarp meno ir mokslo. Kaip jūs apibūdintumėte inžinieriaus sąvoką? Kodėl šiandien auga susidomėjimas šia specialybe?
– Nėra taip paprasta apibrėžti, kas yra inžinierius, mat tai – žmogus, kuris ieško būdų, kaip išspręsti technologines problemas naudojant matematikos, tiksliųjų ir gamtos mokslų žinias. Tai – kūrėjo profesija, juk pats žodis „inžinierius“ kilęs iš lotyniško žodžio „ingenium“, kuris reiškia išradingumą. Kiekvienas kūrėjas yra savo srities menininkas. Mes tik įpratę meną sieti su daile, muzika ar literatūra ir pan.
Jeigu pažiūrėtume į bet kokį istorinį laikotarpį, pasaulyje pažangą daugiausia skatina technologiniai sprendimai. Inžinerinis pasirengimas yra pažangos variklis.
Po Nepriklausomybės atkūrimo šalyje per mažai dėmesio buvo skiriama inžinerinei minčiai. Buvo manoma, kad įmanoma vystytis ir kitaip. Dabar, ypač po ekonominio nuosmukio, suprantama, kad inžinerija kuria vertę, konkurencingumą ir užtikrina valstybės stabilumą. Tai mūsų – mažos šalies – galimybė išsiskirti pasaulinėje rinkoje. Tad inžinierių poreikis pamažu auga.
– Minėjote, kad kiekvienas kūrėjas yra savo srities menininkas. Kaip skatinamas kūrybiškumas jūsų universitete?
– Išugdyti kūrybingą asmenybę nėra taip lengva. Tokios asmenybės ugdymas apskritai prasideda dar mokykloje, mat kūrybingumas turi būti ugdomas nuo mažens.
Į universitetą ateina jau pakankamai subrendę žmonės, tačiau siekiame jiems sudaryti visas sąlygas kūrybai, kuri neatsiejama nuo praktinio parengimo. Daug dėmesio skirdami praktiniam mokymui, skatiname ir kūrybą. Studentas, kuris, pavyzdžiui, mokosi projektuoti, įvairių projektų metu ir rengdamas baigiamąjį darbą turi sukurti ką nors konkretaus, pristatyti ir pademonstruoti.
Universitete yra kūrybinių laboratorijų, į kurias jauni žmonės, nesvarbu, koks jų studijų tipas, gali ateiti dirbti ir kurti. Taip ugdomi robotų, elektromobilių specialistai – jauni žmonės, kurie demonstruoja veržlumą ir padedami dėstytojų kuria ką nors nauja.
– Kokių turite ateities planų inovacijų srityje?
– Kuriame naują kūrybinių industrijų centrą „Linkmenų fabrikas“. Jo pavadinimas kilo nuo gatvės, kurioje jis bus. Tai bus erdvė mokslinei, techninei, meninei ar komunikacinei kūrybai. Jame veiks praktinių kūrybos užduočių atlikimo bazė ir prototipų gamybos dirbtuvės.
Šiose kūrybinėse dirbtuvėse jauni žmonės iš įvairių sričių savarankiškai ir padedami specialistų galės realizuoti savo idėjas ir mintis. Taip pat jie galės sukurti pirmąją savo smulkią įmonę, kitaip dar vadinamą „startup“. Centrą planuojame atidaryti 2015 metais. Tikime, kad šis centras padės suburti kūrybingiausius žmones, atskleisti jų potencialą ir stimuliuoti inovacijų kūrimą.
– VGTU gali pasigirti dideliu užsienio studentų skaičiumi – jie čia dažniausiai atvyksta per studijų mainų programas. Kaip inžinerinių studijų kokybei atsiliepia universiteto tarptautiškumo politika?
– Dabar sunku įsivaizduoti universitetą, neskiriantį dėmesio tarptautiškumui. Studijos ir mokslas apskritai neturi jokių sienų ar ribų, pasaulis yra atviras. Tokią politiką vykdome jau seniai, suprasdami, kad mūsų mokslininkams ir studentams svarbu turėti galimybę išvažiuoti į užsienį stažuotis ar studijuoti. Turime daugiau nei 300 partnerystės sutarčių su universitetais, į kuriuos galime siųsti savo studentus pagal „Erasmus“ programą.
Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad stengiamės savo studentus siųsti ne tik į Europos universitetus, bet ir į Pietų Korėją, Taivaną ir kitur. Žinodami, kad tose šalyse elektronikos, informacinių technologijų sektorius yra labai pažengęs, stengiamės, kad mūsų studentai įgautų patirties ir ten, ne tik Lietuvoje. Tos šalys labai domisi ir mūsų dėstytojais, pavyzdžiui, net architektais. Nors kultūros skirtingos, jiems mūsų specialistai dėl aukšto lygio yra itin patrauklūs.
Žinoma, taip pat svarbu abipusis judėjimas. Pagal studentų mainus esame lyderiai Lietuvoje ir turime geras pozicijas tarp Europos universitetų. Kasmet pas mus atvyksta apie 500 užsienio studentų, tiek pat mūsų studentų išvyksta į užsienio universitetus.
Užsienio studentai patenkinti mūsų studijomis ir labai džiaugiasi mūsų rūpinimusi ir noru jiems padėti. Nuo 1994-ųjų kai kurias studijų programas siūlome studijuoti anglų kalba – nuo pirmo kurso iki pat baigiamojo darbo gynimo. Taigi turime senas tradicijas rengdami ir siūlydami studijas anglų kalba. Galime didžiuotis, kad aukštasis mokslas Lietuvoje tampa vis labiau tarptautiškas ir plečia sienas.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, lyderiaujanti technologijos mokslų srityje. VGTU visuomet išsiskyrė praktiniu studentų paruošimu, inovacijomis ir moderniomis laboratorijomis, kurios padeda ugdyti profesionalius ir kūrybiškus specialistus.
