Nežinote, kada tie prezidento rinkimai bus, neįsiminėte (jei kai kurie ir žinote, tai valio jums, bet čia ne apie jus kalba). O kada, sakykit dabar man, mūsų šalyje surengtas referendumas dėl gėjų santuokų įteisinimo ir vaikų pardavimo užsieniečiams į priverstinio darbo stovyklas? Irgi nežinote. Kai kurie net pasakysite: „aš net neturėjau supratimo, kad toks numatytas“.
Nežinote daug ko. Pavyzdžiui, daugelio paklausus, ko jie tikisi iš naujai išrinkto prezidento arba perrinktos prezidentės, kas pasikeis jų gyvenime, ko bus daugiau ir ko – mažiau, irgi turbūt nepasakytų. Tik patrauktų pečiais. Koks skirtumas. Paprašius pavardinti visus žmones, ėjusius prezidento pareigas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, irgi turbūt retas kuris imtų ir išbertų vardus ir pavardes, o tų žmonių aukščiausiame poste buvo ne taip jau daug.
Ir žinote, ką? Labai puiku, kad taip yra. Tai mūsų nepastebėtas naujas pasiekimas. Palaiminta tauta, kuri labiau rūpinasi tuo, kokia bus vasara ir iki kurios dienos reikia pasikeisti žiemines padangas į vasarines, nei tuo, koks asmuo bus į rūmus vežiojamas automobiliais su žiburėliais. Na, žinote, tuose, kurie yra prie Vilniaus Universiteto istorijos ir filologijos fakultetų pastatų. Kaip jie ten. Ai, prezidentūra.
Ne, prašau, nemanykite, kad aš esu iš tų, kas galvoja, kad prezidento darbas yra svajonių pareigos, nes yra valdiška rezidencija, automobiliai su vairuotoju, gauni pavalgyti per banketus nemokamai ir pakviečia į renginius, o daugiau nieko nereikia daryti, nes kalbas surašo patarėjai. Ne, tose pareigose esantis žmogus turi daug svarbių funkcijų ir valstybei yra reikalingas (nebent mes sugalvotume perrašyti Konstituciją, bet su tais dalykais jūs jau žinote, kaip mums sekasi – nelabai turime kuo pasigirti).
Tačiau yra daugybė svarbių pareigų, nuo kurių nemažai kas priklauso. Pavyzdžiui, jūsų artimiausios poliklinikos vadovas. Miesto policijos komisaras. Jūsų vaikų mokyklos direktorius. Tačiau – viliuosi – nepradedate kiekvieno ryto aptarimu ir svarstymu, kas galėtų būti paskirtas į tokius postus, kai dabar tas pareigas einantys žmonės baigs kadenciją arba išeis poilsio.
Žmonės, esantys normalioje sielos ir proto būklėje, lygiai taip pat žvelgia ir į prezidento rinkimus.
Jie nueis į rinkimus ir balsuos už tą kandidatą, kuris jiems atrodys tinkamiausias. Tai bus vienas iš žinomų kandidatų, nes žaidimai su visokiais marginaliniais klounais – tai dar rimtesnių rinkėjo asmeninių problemų rodiklis; čia kaip muzika, grojama J.Basanavičiaus gatvėje Palangoje: nerimą kelia ne grojantieji ir dainuojantieji, kuriems tai – tik darbas, o klausantieji, kuriems tos muzikos klausymas yra laisvas pasirinkimas.
Normalu ir sveika tokį sprendimą priimti greitai ir negaišti laiko svarstant ir lyginant, nes vis tiek informacijos per mažai, kad galima būtų garantuotai užtikrinti norimą rezultatą.
Yra sakoma, kad geri įgūdžiai žaidžiant biliardą yra neteisingai praleistos jaunystės ženklas. Taip pat ir nesveikas domėjimasis politika ir ypatingai aukščiausiu valstybės postu (o viskas dėl to, kad rezidencija didžiausia, apsaugos daugiausia ir automobilių virtinės mėlynais žiburėliais pačios ilgiausios) yra patikimas požymis, kad jūsų gyvenime kažkas yra ne taip, ir jums metas susirūpinti: neturite pakankamai užsiėmimų, darbe jums lieka per daug laisvo laiko arba darbo apskritai neturite, per daug žiūrite televizijos laidas ir jūs stokojate pakankamai lakios vaizduotės, kad domėtumėtės kuo nors vertu dėmesio.
Mat domėtis prezidento rinkimais yra atleistina tik dviem atvejais: arba jūs pats esate kandidatas, arba jei esate politologas, ir jūsų darbas yra domėtis šiais visiškai nuobodžiais dalykais.
Lietuvos prezidento rinkimai yra nuobodžiausias dalykas pasaulyje (po Katie Melua koncerto) – nors ir neišvengiamai turintis įvykti. Man malonu stebėti, kad Lietuvos žmonės vis labiau gyja nuo bjauraus postsovietinio susirgimo, aistringo domėjimosi politika (kur iš valdančiųjų laukiama, kad jie gyvenimą padarys geresniu) ir vis labiau pasisuka į produktyvią veiklą, mokslą ir darbą, kur kiekvienas rūpinasi savimi, o ne tuo, kokį gaspadorių gausime keliems metams.
O tie, kieno vaizduotė užsiveda tik nuo didelio posto pavadinimo, tegu sau smaginasi. Juk ir TV laidoms, kur ištisą dieną transliuojami biliardo turnyrai, irgi atsiranda žiūrovų.
