„Pagimdžiau šešiolikos ir kasdien to gailiuosi“: Milda prisimena, kaip šokiuose susipažino su gražiausiu mokyklos bernu. „Atsimenu, kad jis sakė, jog jei „kiš negiliai“, tai nesiskaitys kaip seksas ir nieko blogo nebus. Po keturių mėnesių mane supykino mokykloje nuo kopūstų sriubos kvapo“. Rezultatas? Dabar 32 metų mama, kamuojama neapykantos bei kaltės, ir jos nemylimas sūnus, lygiai taip pat nekenčiantis visų moterų.
Panaši ir Vidos istorija „Nieko negaliu padaryti – nemyliu savo 6 metų sūnaus“. Pastojo ji jau pilnametė, bet sugyventinių namuose niekas nelaukė vaikų, o po žinių apie nėštumą baigėsi ir meilė. Greitai būsimoji mama ėmė nekęsti ne tik vyro, bet ir sūnaus. Nepamilo jo iki šiol, o savo sūnų tebevadina jaunystės klaida.
Kita istorija. „Pagimdžiau šešiolikos ir ačiū Dievui“: šiandien Jovita myli ir brangina savo pirmąjį sūnų, tačiau jo atėjimo į pasaulį istorija vis tiek verčia krūpčioti. Penkiolikos ji jau gyveno su vaikinu. „Man buvo likę du mėnesiai iki 16 metų. Ėmiau jausti pykinimą nuo visko. Pasidariau testą. Du brūkšniukai buvo didžiausias mano matytas košmaras. Verkiau ištisai, mąsčiau tik apie abortą. Kai pasakiau vaiko tėvui, jis taip pat mąstė tik apie abortą. Maldavau mamos pasirašyti abortui, o ji tik pasakė: „Augink, ką prisidirbai“. Jovitą užaugino ne ta mama, kuri būtų papasakojusi apie apsisaugojimo priemones. Ir ne ta mama, kuri globėjiškai ir supratingai apkabintų, kai dukra pati ruošiasi tapti mama.
Bet toliau – dar baisiau. „Motina siūlė kyšį, kad 7 mėnesius nėščiai dukrai padarytų abortą“. Giedrei buvo septyniolika, kai populiariausias miestelio vaikinas ją įtikino, kad „pastoti tai jau tikrai nėra galimybės“. Bet štai – TAI įvyko, ir vienuoliktoje klasėje mergina jau buvo su pilvu. Pasimetusi suaugusių pasaulyje, palikta vaiko nenorinčio tėvo, Giedrė laukė iki 7-to mėnesio („mėginau save įtikinti, jog aš ne nėščia“), kol pirmą kartą apsilankė pas gydytoją.
Čia paauglė sužinojo, kad abortą daryti jau per vėlu. Ką darė mama? Pasiūlė ne savo jau pavėluotą pagalbą, o gydytojai - kyšį, kad tik ši padėtų šeimoje nelauktu vaiku atsikratyti. Dar vėliau dukrai pasiūlė ir kažin kokių nėštumą
nutraukti neva galinčių nuovirų. Giedrė atsilaikė, ir dabar augina dukrą, kuri jau šešerius metus nematė padus iš karto papusčiusio tėvo.
Kas tai per „nesąmoningi tekstai“ – paklausite? Abortų šalininkų sukurpta propaganda? Žurnalistų sumanyta makabriška pramoga visagalių klikų vardan? Atsipeikėkit, tai tikra, tai mūsų – Marijos žemė, tai – šiandieninė Lietuva.
O kiek dar skaitytojų istorijų nepublikavome... Istorijų, kurios rėkte rėkia apie paauglių lytinio švietimo keistybes ir tamsybes. Štai citata iš vieno nepublikuoto laiško: „Tąkart pasimylėjome ir išsiskyrėme. Kitą dieną vaikinas man parašė sms žinutę, kad kambaryje neranda prezervatyvo. Apsižiūrėjau ir supratau, kad prezervatyvas liko manyje“. Taip, teisingai perskaitėte – šis suvokimas atėjo tik kitą dieną.
Tad patinka mums ar ne, bet tiesa bado akis. O tiesa yra ta, kad kasmet Lietuvoje vaikų susilaukia apie 400 nepilnamečių merginų. Tiesa yra ta, kad mus labiau jaudina abortų ar jų draudimo šalininkų mitingai, „mūsų vaikus tvirkinančios“ lytinio švietimo strategijos (prisiminkite šurmulį dėl Estrelos rezoliucijos, kuri vaikus nuo pat gimimo ragina mokyti masturbacijos, o nuo devynerių – kaip naudotis prezervatyvu) ar Larso von Triero filmo „Nimfomanė“ scenos nei faktas, kad į pasaulį ateina iš nežinojimo gimę ir – daug svarbiau – nemylimi vaikai.
Ne ten kreipiame savo pastangas, mielieji. Ir jus, ir mane šokiravusios istorijos dar kartą primena: normalaus lytinio švietimo negavę paaugliai jums galės pasakoti apie nimfomanes, sekso dietas ar seksą trise, bet remsis internete susigraibytais ir dažnai neteisingais mitais apie saugius lytinius santykius ir nėštumą.
Ir nesupraskite manęs klaidingai – čia nestoju nei į abortų šalininkų, nei į abortų priešininkų pusę. Mano noras, jog moteriai – kad ir kiek metų jai būtų – niekada netektų stoti akis į akį su tokiu pasirinkimu, o meilės nejaučiantiems netyčiukams vaikams nereikėtų paklausti: „Mama, o kodėl aš atsiradau?“
