Kaip čia yra, galima būtų paklausti, juk Lietuvos lenkai turi parlamentinę partiją, jiems skirtas Seimo vicepirmininko, ministrų ir viceministrų postai, jie įeina į valdančiųjų koaliciją, jokioje šalyje už Lenkijos ribų to nėra, tačiau Lietuvos lenkų verksmai dėl jų baisios padėties yra patys garsiausi visame pasaulyje. Deja, šalia Lietuvos lenkų aktyvistų apie lenkų pragarą Lietuvoje nesidrovėjo kalbėti ir Lenkijos delegacijos nariai.
Jie priminė, kad vizitas vyksta Lietuvos ir Lenkijos sutarties 20-mečio šviesoje. Šia proga, aišku, trenkė, kad „pagrindinių Sutarties nuostatų bei įsipareigojimų Lietuvos pusė nevykdo. Privalome apie tai priminti... Tai komplikuoja mūsų santykius“. Ko nevykdo, taip ir liko neaišku. Beje, sutartyje nieko kalbama apie Tautinių mažumų įstatymą, o jis tapo pagrindiniu lenkų reikalavimų „arkliuku“, taigi sutarties prikišimas čia būtų visai ne prie ko. Kaip ir pavardžių rašybos, nes sutartyje sakoma, kad tautinės mažumos Lietuvos ir Lenkijoje turi teisę „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“. Deja, šį punktą vykdo tik Lietuva.
Žodžiu, kur pažvelgsi, ten Lietuva kankina lenkus... Anot svečių, Lietuvos ir Lenkijos santykių persilaužimas įvyks tik tuomet, kai Lietuvos lenkų padėtis pagerės. O ją vertins tik pati Lenkija.
Ne vieną kartą reikšti Lietuvos argumentai, kad ji vykdo Europos tautinių mažumų apsaugos konvenciją geriau nei pati Lenkija, šios šalies atstovų nė kiek nejaudina. Žinomas politikas Adamas Michnikas prieš porą metų būdamas Lietuvoje sakė: „Nepriklausomai nuo to, ką nustato konvencijos [Europos konvencija imperatyviai nereikalauja dvikalbių gatvių pavadinimų], Lietuvos lenkai turi teisę reikalauti iš Lietuvos valdžios dvikalbių gatvių pavadinimų“. Kokiu pagrindu, galbūt Lenkijoje yra tokios lentelės? Betgi tokių Lenkijoje nėra.
Priežastis kita. Tas pats A.Michnikas tuomet dar paaiškino, kad nepakantūs ir nepagarbūs Lenkijos santykiai su Lietuva grindžiami tuo, kad: „Lenkų tauta daug metų buvo žeminama, tad atėjo laikas atsakyti tuo pačiu. Bet Rusija yra didelė, Ukraina taip pat, Vokietija yra sąjungininkė Europos Sąjungoje. O Lietuva yra maža, todėl patogu“...
Grįžkime į dabartinio vizito peripetijas. Pagrindinis Lietuvos lenkų susitikimų Šalčininkuose ir Lietuvos Seimo narių Vilniuje su Lenkijos delegacija leitmotyvas buvo ne lenkiškų vaikų darželių, mokyklų, kolegijų ar universiteto trūkumas – tokio tinklo už Lenkijos ribų nėra pasaulyje, kultūrinių pomėgių tenkinimo galimybės – tokios gausos niekur kitur nėra ar lenkiškų bažnyčių stygius – to taip pat niekaip neišeitų įrodyti. Vienintelė bėda – nėra Tautinių mažumų įstatymo. Tiesa, lenkai dar skundžiasi, kad Lietuvos žiniasklaidoje vyksta eilinė antilenkiška kampanija, įdomu, ar šis straipsnis irgi bus įskaičiuotas į tokios kampanijos sąrašą?
Grįžkime prie C.Grabarczyko delegacijos vizito. Jo nuotaiką geriausiai iliustruoja Lenkijos atstovų susitikimas su Šalčininkų visuomene. Tai buvo dviejų valandų trukmės Lietuvos plūdimas, nepasakant nė vieno gero žodžio Lietuvai – tik skundai, priekaištai ir netgi apgailestavimas, kad 1991 metais lenkams nepavyko įsteigti autonomijos...
Toną kalbėjusiems davė europarlametaras Valdemaras Tomaševskis. Jo nuomone, Lietuvos lenkai yra atakuojami finansinėmis represijomis ir pavyzdžiu minėjo baudą Šalčininkų rajono administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui už nelegalias gatvių lenteles. V.Tomaševskis paprašė Lenkijos valstybės paramos ginant gimtąją kalbą. Keistas prašymas, nes Lenkijos Seimo nariai jau atvežė 30 tūkst. zlotų, dar 10 tūkst. litų tai baudai sumokėti davė pats V.Tomaševskis, buvo renkami pinigai Lietuvoje ir Lenkijoje vargšui direktoriui paremti. Jų tikrai užtenka.
Taip pat europarlamentaras prašė Lenkijos paramos užtikrinti Lietuvos lenkams europietiškų teisių standartus, kurie įteisinti kitose ES šalyse. V.Tomaševskis minėjo „blogą“ lenkams kenkiantį švietimo įstatymą, žinoma, ir tautinių mažumų įstatymo nebuvimą. Kreipdamasis į Lietuvos žmones(!) jis pabrėžė, kad įstatymai atgal negalioja, turėdamas mintyje, kad dvikalbės gatvių lentelės buvo pakabintos galiojant ankstesniam tautinių mažumų įstatymui, todėl dabar jų esą nukabinti nebegalima.
Pagal tokią logiką, Vilniaus krašte turėtų galioti ir prieškarinės Lenkijos įstatymai, nes tuomet jie irgi buvo legalūs... Taip išeitų, kad galima būtų automobiliams važinėti ir Kauno Laisvės alėja, nes, priminsiu, kažkada čia visai legaliai važinėjo net ir autobusai.
Reikalavimas naujo Tautinių mažumų įstatymo yra keistas dar ir dėl to, kad Lietuvos lenkai, taip pat ir pati Lenkija karštai agituoja nevykdyti teismo sprendimo dėl baudos Šalčininkų administracijos direktoriui, o teismo sprendimas juk turi įstatymo galią. Tuomet kyla abejonė ir dėl Tautinių mažumų įstatymo vykdymo, jei kuo nors jis lenkams nepatiktų? Trumpai tariant, nevykdydami įstatymų, Lietuvos lenkai yra nelojalūs Lietuvai ir bent jau baudos sumokėjimas iš dalies reabilituotų jų poziciją Lietuvoje. Deja, atrodo, to nesulauksime.
Apskritai, argi ne keista, kad svetimos valstybės atstovai kišasi dėl Lietuvos teismo paskirtos baudos. Net ir Lietuvos prezidentas negalėtų jos panaikinti, ar raginti jos nemokėti. Tuokart Lenkijos Seimo narių šauksmai prieš Lietuvos teismo sprendimą ir viešas pinigų rinkimas baudai sumokėti tarsi agituoja Lietuvos lenkus: jūs nevykdykite Lietuvos įstatymų, baudas mes sumokėsime! Beje ir atvežus tuos pinigus, Šalčininkų administracijos direktorius visai nesiruošia mokėti baudos, nes esą ant tų pinigų nėra parašyta, kad tie pinigai skirti tai baudai sumokėti...
Kaip komentavo šį, švelniai tariant, prieštaringą vizitą Lietuvos Seimo nariai, su kuriais susitiko Lenkijos delegacija? Pasak Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo, taip pat mūsų Seimo delegacijos Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinėje asamblėjoje vadovo, kolegų vizitą galima vertinti pozityviai: “Tai rodo, kad mūsų parlamentiniai ryšiai, kurie, reikia pripažinti, buvo šiek tiek apmirę, aktyvėja... šio vizito metu Lenkijos Seimo nariai tikrai nekėlė jokių ypatingų reikalavimų“
Nieko sau įvertinimas! Reikalavimas pakeisti svetimos valstybės teismo sprendimą arba priimti Lietuvos įstatymą ir tik tokį, kokį Lenkija pripažins tinkamu – argi tik „neypatingas“ reikalavimas? Juk tai europinės tvarkos pažeidimas, kišimasis į suverenios valstybės reikalus. G.Kirkilo teigimu, iki gegužės abiejų valstybių parlamentarai užsimoję kruopščiai išnagrinėti visus Lietuvos ir Lenkijos sutarties vykdymo niuansus ir juos aptarti po Europos Parlamento rinkimų.
Įdomu, ar Lietuvos delegacija tame aptarime nors vienu žodeliu pareikš kokias nors pretenzijas Lenkijai dėl jos raginimo nevykdyti Lietuvos teismų sprendimų arba remiantis Sutartimi, kad „Šalys užtikrins reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose“ ir to neužtikrinant, Lietuva yra priversta nemaža dalimi finansuoti Seinų „Žiburio“ lietuvišką gimnaziją?
Žinant mūsų Seimo narių gebėjimus, jie greičiausiai to padaryti neišdrįs ir tik linksės Lenkijos priekaištams dėl lenkų vargų Lietuvoje. Pagyvensim – pamatysim.
