„Su kokiais iššūkiais susiduria šiandienė lietuvių
kalba? Kodėl bent kai kuriose vartojimo srityse linkstama pasirinkti
kitą bendravimo kalbą – perspektyvesnę, turinčią didesnį
socialinį prestižą, viliojančią tarptautiškumu? Kodėl kalba
kartais tarsi trukdo, o ne padeda kurti rašytojams, vertėjams,
kitiems viešiesiems kalbėtojams, kaip kūrėjas gali guostis, kad
jam trukdo jo kūrybos įrankis?“ – pirmadienį Seime vykstančioje
konferencijoje sakė D.Vaišnienė.
Ji pažymėjo, kad kalbos kontrolė kelia daug diskusijų: ar ji
efektyvi, ar ne per griežta. „Manau, kad mes turėtume
kalbėti apie šios veiklos didesnį efektyvumą, kad kalbos
priežiūra taptų labiau matoma ir racionalesnė. Kalbos priežiūra,
mano nuomone, apima ir kalbos norminimą. Kalbos komisija atlieka vis
daugiau kalbos vartojimo tyrimų, galbūt rengdami kalbos politikos
gaires atsakysime ir į klausimus, kiek daug galime remtis
variantais, kiek jų galime įteisinti, labai svarbi ir vartotojų
nuomonė“, – kalbėjo komisijos vadovė.
Ji pabrėžė, kad valstybinės kalbos vartojimo viešosiose gyvenimo
srityse užtikrinimas yra bene pagrindinė jos vadovaujamos komisijos
veikla. „Ir mes lauksime jūsų dalykiškų ir pagrįstų
pasiūlymų, kaip tai geriau padaryti, laikydamiesi vieno vienintelio
principo, – kad tie siūlymai nepažeistų valstybinės lietuvių
kalbos statuso ir neapribotų lietuvių kabos vartojimo bet kurioje
viešojo gyvenimo srityje“, – sakė D.Vaišnienė.
„Tenka girdėti, kad Lietuva per daug svarumo teikia
valstybinei kalbai, kitose valstybėse tai visai neva nesvarbu.
Pakanka mokėti pačią perspektyviausią tarptautinę bendravimo
kalbą. Gal taip yra dėl to, kad dar mokyklos suole įdiegta, kad
taisyklinga lietuvių kalba yra tik kalbininkų reikalas“, –
svarstė komisijos vadovė.
Tarptautinę konferenciją „Valstybinės kalbos politika:
įžvalgos ir gairės“ organizavo Valstybinė lietuvių kalbos
komisija bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra
lietuvių kalba.
