Kone kiekvieną žiemą, galbūt išskyrus šią, piktinatės, kad kelininkus ji užklumpa netikėtai? Galbūt jie pasitaisys, nes į kovą su pusnimis šiemet kibo rimtai. Tiesa, užsienio šalyje, rašo „Lietuvos rytas“.
Delegacijoje – būrys žmonių, išleista dešimtys tūkstančių litų. Tokia buvo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) išvyka į nykštukinę Andoros valstybę, kurioje mūsiškiai mokėsi valyti apsnigtus kelius.
LAKD vadovai po renginio tryško spalvingomis technologinių naujovių mūsų keliuose (už Europos pinigus) idėjomis.
Į kalnus – vadovų desantas
Lietuvos automobilių kelių direkcija, tarpstanti iš valstybės užsakymų kelių priežiūrai ir remontui, yra Pasaulio kelininkų asociacijos narė. Pastaroji organizacija kas ketverius metus rengia dideles konferencijas, skirtas kelių priežiūros žiemą paslaptims ir naujovėms.
Šiemet toks renginys vyko Pirėnų kalnuose, tarp Ispanijos ir Prancūzijos įsikūrusioje Andoroje.
Keturias dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo per 800 kelininkų iš beveik 30 pasaulio valstybių. Vyko ne tik diskusijos ar seminarai, bet ir specialią kelių valymo techniką valdančių vairuotojų varžybos, parodos.
Lietuvai šiame renginyje buvo atstovaujama ypač solidžiai. Mūsų delegacijos priešakyje – LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas, jo pavaduotojas Juozas Gedvilas, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Algirdas Radauskas ir Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas.
Į Andorą vyko ir regioninių kelių priežiūros įmonių vadovai bei darbuotojai, tarp jų – vairuotojai, kurie dalyvavo varžybose kalnų trasose.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, daugelio kitų šalių delegacijos buvo gerokai kuklesnės. Pavyzdžiui, Latvijai atstovavo tik 10 žmonių.
Palydos dydis – paslaptis
LAKD atstovai atkakliai slepia, kiek tiksliai žmonių vyko į Andorą. Tik nurodė, kad direkcijos vadovus lydėjo devynių regioninių kelių priežiūros įmonių atstovai ir keturi vairuotojai.
Į Andorą, pasak pačios LAKD oficialios informacijos, dar vyko valstybinės bendrovės „Problematika“, kitų panašių valstybės įmonių, taip pat Gedimino technikos universiteto atstovai.
Tad, kukliausiais skaičiavimais, Lietuvos atstovų būrį turėjo sudaryti mažiausiai dvi dešimtys žmonių.
„Neskaičiavau. Tikrai nežinau, nes nesidomėjau, kas ten ir iš kur važiavo savo nuožiūra“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ nuo palydos atsiribojo LAKD vadovas S.Skrinskas.
Išleido dešimtis tūkstančių litų
Tokio slapukavimo priežastis greičiausiai paprasta – išleisti pinigai.
Konferencijos dalyviai pirmiausia turėjo sumokėti specialų dalyvavimo mokestį – vienam žmogui tai kainavo 425 eurus (kone 1,5 tūkst. litų).
Nors S.Skrinskui ir J.Gedvilui, kaip vieniems konferencijos pranešėjų, šio mokesčio mokėti nereikėjo, visų LAKD vadovaujančių darbuotojų vizitas Andoroje kainavo beveik 22 tūkst. litų.
Tiek atsiėjo nakvynė viešbutyje, išlaidos kelionei, dienpinigiams ir dviejų skyrių vedėjų konferencijos dalyvio mokestis.
Tiesa, LAKD tvirtino, kad keturi valstybinių įmonių vairuotojai kaip varžybų dalyviai taip pat keliavo už organizatorių lėšas. Tačiau kitų keliolikos delegacijos narių išvyka turėjo kainuoti bent panašiai kaip ir LAKD centrinio aparato darbuotojų.
Tad vien devynių valstybinių įmonių atstovų vizitas, jei kiekvienas iš jų mokėjo po maždaug 5 tūkst. litų be nario mokesčio, galėjo atsieiti 50–60 tūkst. litų, o visos kelionės kaina galėjo perkopti ir 100 tūkst. litų.
Skleidė ir savo patirtį
Su „Lietuvos rytu“ kalbėjęs S.Skrinskas, kuris buvo vienos konferencijos sesijų „Kaštų naudos analizė“ moderatorius, taip pat skaitė pranešimą apie Lietuvos kelių priežiūros srityje nuverstus kalnus, neabejojo, kad mūsų kelininkams buvo būtina kuo gausiau dalyvauti šiame renginyje.
„Andora – maža šalis, tačiau jos keliai intelektualiai praturtinantys. Ten ne tik visur žiedai, ant kurių kokia viena kita pušelė pasodinta, bet ir, žiūrėk, fontanas koks.
Aš skatinčiau visus dalyvauti tokiuose renginiuose.
Juk čia buvo galima ne tik pristatyti savo patirtį ir laimėjimus, bet ir sužinoti pasaulio naujoves.
Matėme, kad nesame paskutiniai, bet tobulėti taip pat yra kur“, – dėstė LAKD direktorius.
Kalbėdamas apie Lietuvos patirtį S.Skrinskas sakė, kad mūsų šalis iš esmės yra Šiaurės šalis, kiekvienais metais susidurianti su sunkiais išbandymais ir sudėtingomis sąlygomis: „Net ir šiemet per pastarąsias kelias dienas buvo nemažas stresas.“
Jau regi lazerius ir daviklius
Siekdamas įrodyti, kad brangi kelionė buvo labai naudinga, LAKD vadovas tryško modernių naujovių, kurias esą būtų galima diegti už Europos paramos lėšas, Lietuvos keliuose idėjomis.
„Dabar kelininkai, norėdami nustatyti dangos būklę, turi patys lipti iš mašinų ir nustatinėti, taip sakant, ūkiškai. Tad galima būtų pritvirtinti lazerinius daviklius, kurie pateiktų tikslią informaciją.
Taip pat planuojame visoje Lietuvoje tam tikruose kelių ruožuose įrengti specialius dangos temperatūros daviklius, pagal kuriuos būtų galima per atstumą nustatyti, ar kur nors gali būti susikaupę sniego, ar ne.
Nereikėtų mašinoms lakstyti avansu ir sutaupytume lėšų“, – pasakojo S.Skrinskas.
