Penktadienį ambasadorius bendradarbiavimo su JAV parlamentu
perspektyvas pristatė uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto
(URK) posėdyje. Po posėdžio Ž.Pavilionis BNS sakė, kad kontaktai
ir darbas su JAV lygiai tiek pat svarbus kaip ir prieš daugiau kaip
dvidešimt metų, Lietuvos kelyje į nepriklausomybę.
„Aš paprašiau Seimo narių dar aktyviau bendrauti su Kongresu.
Tai kainuoja pinigus, kiekviena kelionė, kiekvienas projektas, ne
taip paprasta nuskrist į Ameriką ar pasikviest žmones čia, bet tas
dialogas šiuo metu, ypač, kai grėsmė demokratiniam pasauliui, bent
mūsų regione, didėja, yra labai svarbus. Kongresmenų įtaka yra
milžiniška, įtaka administracijai yra didžiulė“, - pažymėjo
ambasadorius.
Pasak Ž.Pavilionio, Lietuva šiuo metu turi aktyvų dialogą su
Europos Parlamentu, ir šiuo pavyzdžiu galėtų bendradarbiavimas
būti plėtojamas su JAV parlamentu.
„Mano nuomone, tiesioginiai Seimo ryšiai su Kongresu, kurie jau
yra neblogi, galėtų būti dar intensyvesni, ir nauda mūsų
valstybei būtų milžiniška“, - kalbėjo Lietuvos atstovas
Jungtinėse Valstijose.
Jis pažymėjo, jog glaudūs santykiai su JAV gali lemti ne tik
gynybos, bet ir ekonomikos, energetinės nepriklausomybės,
pavyzdžiui, pigesnių dujų klausimus.
„Santykiai su Kongresu, nuo gynybinių klausimų iki dujų
eksporto, kurios yra šešis kartus pigesnės nei mes dabar mokam už
rusiškas dujas, yra dalykai, kurie gali lemti mūsų valstybės
ateitį, todėl aš raginau Seimo narius labai aktyviai imtis dialogo
su Kongresu“, - sakė diplomatas.
„Iš tikrųjų nėra pasaulyje tokio parlamento, kuris yra toks
galingas, kaip Amerikos Kongresas. Tai yra pats stipriausias
demokratinis parlamentas pasaulyje, kuris iš tikrųjų priima
strateginius sprendimus, kurie lemia ir mūsų saugumą, Lietuvos
gynybą. Net ir kritiniu atveju būtų Kongreso sprendimas. Bet koks
gynybos finansavimas ir projektai, tie patys lėktuvai, kurie pas mus
nusileido, yra Amerikos mokesčių mokėtojų pinigais
atskraidinti“, - kalbėjo Ž.Pavilionis.
Jungtinės Valstijos kovo pradžioje papildomai atsiuntė šešis
papildomus „F-15“ naikintuvus Baltijos šalių oro policijos misijai
sustiprinti, šalia keturių jau patruliavusių. Baltijos šalys
neturi tinkamų orlaivių savarankiškai oro erdvės apsaugai, todėl
NATO sąjungininkės rotuodamos siunčia savo lėktuvus ir karius.
Papildomi naikintuvai buvo atsiųsti reaguojant į Rusijos agresiją
Ukrainoje ir papildomą karinį aktyvumą Karaliaučiaus krašte.
