Vienintelė partija, atvirai pripažįstanti, kad turi skolų nuo praėjusių Seimo rinkimų, yra Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama sąjunga „Taip“. Tačiau finansinių sunkumų turi ir Tėvynės sąjunga, imanti naujus kreditus, bei Darbo partija, kurios bėdos dar gali padidėti, jei partija praras valstybės dotacijas.
Po 2012 m. Seimo rinkimų partijos deklaravo apie 10 mln. litų skolų. Per praėjusius metus jos sumažėjo apie keturis kartus.
Skolas grąžina po mažu
Vilniaus mero Artūro Zuoko įkurta sąjunga „Taip“ vietų Seime negavo. Laiko po parlamentų rinkimų praėjo nemažai, tačiau vis dar tenka laižytis senas žaizdas. Rinkimų skolą partijai per metus pavyko sumažinti nuo 688 iki 360 tūkst. litų.
Laikinasis partijos vadovas Žilvinas Šilgalis tikisi, kad iki šių metų pabaigos skola bus padengta.
„Mūsų partija nedidelė – valstybės paramos negauname, todėl skolas grąžinome iš nario mokesčių, gyventojų paramos, pinigų kuriuos mums skyrė žmonės deklaruodami savo pajamas“, - pasakojo Ž.Šilgalis.
Jis mano, kad dabartinė politinių jėgų finansavimo tvarka yra naudinga tik valstybės dotacijas gaunančioms didelėms partijoms. Politikas tikisi, kad finansavimo tvarka bus tobulinama.
„Mažos partijos taip pat turėtų gauti valstybės lėšų savo veiklai, kad būtų užtikrinta demokratija. Dabartinė padėtis yra nepavydėtina – baigi grąžinti skolas už buvusius rinkimus, o nauji jau ateina“, - skundėsi Ž.Šilgalis.
Tiesa, bent per artėjančius Europos Parlamento rinkimus „Taip“ jokių išlaidų nepatirs. Partija juose savarankiškai nedalyvauja. Keli kalndidatai įtraukti į Liberalų ir centro sąjungos sąrašą. Partijos lyderis Artūras Zuokas prezidento rinkimuose dalyvauja savarankiškai.
Paėmė naują paskolą
Iki praėjusių Seimo rinkimų valdžioje buvusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 2012 m. pabaigoje deklaravo turinti apie 2,6 mln. litų skolą. Partija buvo paėmusi dvi dideles paskolas iš Šiaulių banko.
Prėajusiais metais konservatoriai grąžino bankui abu kreditus, tačiau paėmė naują – 1,25 mln. litų. Nauja paskola paimta prieš paskutinio panašaus dydžio kredito grąžinimą. Tačiau Tėvynės sąjungos vadovai neigia, kad nauja paskola imta senesniam kreditui grąžinti.
„Buvusio kredito padengti nauju mes negalime. Jį grąžinome savo sukauptais pinigais, tačiau paėmėme naują paskolą finansų srautams subalansuoti, pinigų reikėjo pasiruošti artėjantiems rinkimams“, - portalui lrytas.lt sakė partijos vykdomoji sekretorė Monika Navickienė.
Tėvynės sąjunga pernai iš valstybės biudžeto gavo apie 4 mln. litų valstybės paramos. Dar beveik 600 tūkst. jiems skyrė šalies gyventojai, deklaravę savo pajamas. Panašią sumą iš valstybės biudžeto konservatoriai turėtų gauti ir šiemet, todėl grąžinti minėtą kreditą partijai neturėtų būti sunku.
Ar Darbo partija bus moki?
Kur kas daugiau klausimų kyla dėl Darbo partijos. Ją slegia 1 mln. litų dydžio skola – senos ir einamosios skolos. Darbiečiai per metus skolas sugebėjo sumažinti nuo 4 mln. litų, tačiau ar pinigų bus ateityje – neaišku.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Darbo partija po susijungimo su leiboristais ir krikščionimis praėjusiais metais neteisėtai gavo valstybės dotaciją – beveik 1,8 mln. litų. Teismas nutarė, kad partija buvo reorganizuota, o naujasis darinys negalėjo paveldėti buvusiai Darbo partijai priklausiusios valstybės paramos.
Jei tokį patį nuosprendį patvirtins ir Lietuvos administracinis teismas, Darbo partija ne tik turės valstybei grąžinti 1,8 mln. litų. Ji tokios pat sumos negaus ir už pirmąjį šių metų pusmetį. Akivaizdu, kad partija turės rimtų finansinių problemų, nes ji šiuo metu vykdo aktyvią prezidento rinkimų kampaniją.
Tačiau Darbo partijos vadovai nesiima diskutuoti, kas bus jei jie liks be valstybės paramos.
„Mes tikimės, kad kitas teismas priims logišką ir partijai naudingą sprendimą“, - teigė buvęs partijos vadovas Vytautas Gapšys. Jis primena, kad anksčiau susijungusios partijos visuomet paveldėdavo valstybės dotacijas.
Pirko „Audi“ automobilį
„Tvarka ir teisingumas“ po Seimo rinkimų turėjo 470 tūkst. litų dydžio skolą Ūkio bankui. Ji jau grąžinta, tačiau pernai tvarkiečiai ėmė paskolą iš Šialių banko lizingo. Skola įmonei šių metų pradžioje siekė 137 tūkst. litų.
Partijos buhalterė atsisakė lrytas.lt atskleist, ką pirko "tvarkiečiai". Sunkiai nemenką paskolą atsiminė ir partijos atsakingasis sekretorius Antanas Ručys. Iš pradžių jis svarstė, kad partija iš Šiaulių banko lizingo skolinosi pinigus veiklai, po to prisiminė, kad buvo pirktas naujas „Audi“ automobilis.
Kitos partijos deklaruoja skolų, likusių po Seimo rinkimų, neturinčios. Socialdemokratai pernai grąžino 0,8 mln. litų dyžio kreditą Ūkio bankui. Pusę milijono bankui grąžino ir Liberalų sąjūdis.
Kiek mažiau skolinosi Kristinos Brazauskienės partija – 173 tūkst. litų, Socialdemokratų sąjunga – 24 tūkst. litų. Valstiečių ir žaliųjų partijų sąjunga per metus panaikino tris ketvirčius milijono litų siekusias skolas.
