Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes
socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių
tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai
privalo įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.
„SSRS okupacinio režimo nusikaltimai, įrodžius specialaus
tikslo visiškai ar iš dalies sunaikinti bet kurią nacionalinę,
etninę, rasinę ar religinę grupę buvimą, galėtų būti vertinami
kaip genocidas“, - teigiama teismo pranešime spaudai.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad sovietų „represijos
prieš Lietuvos gyventojus nebuvo atsitiktinės ir chaotiškos, jomis
siekta sunaikinti Lietuvos pilietinės tautos pagrindą, buvusią
Lietuvos valstybės socialinę ir politinę struktūrą“.
Byla kilo dėl to, kad Lietuvoje genocidas apibrėžiamas plačiau
nei tarptautinėje teisėje.
Pagal tarptautinę teisę, genocidu laikomi veiksmai, kuriais
siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar
religinę grupę.
Lietuvos baudžiamajame kodekse genocidui prilyginti veiksmai ir
prieš socialinę ar politinę grupę.
Konstitucinio Teismo teigimu, Lietuva turi teisę plačiau
apibrėžti genocido nusikaltimą, tačiau šios nuostatos negali
būti taikomos atgaline data.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos teismai,
sprendžiantys, ar genocidui prilyginti su sovietų okupantais pokariu
kovojusių Lietuvos partizanų naikinimą.
Anot Konstitucinio Teismo teisėjo Dainiaus Žalimo, šie teismai
turės įvertinti, ar partizanų naikinimas kėlė grėsmę visiškai
ar iš dalies sunaikinti lietuvių tautą.
„Teismai turi įvertinti, ar jų bylose Lietuvos partizanai
nesudarė tokios reikšmingos nacionalinės lietuvių tautos grupės,
kad jų veiksmai galėtų būti laikomi genocidu ta prasme, kad tai
reikšmingos grupės dalies sunaikinimas“, - žurnalistams sakė
teisėjas.
Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga blokavo siūlymą
tarptautinėje konvencijoje genocidu pripažinti žmonių naikinimą
politiniu pagrindu, ir tokia tarptautinė norma liko iki šiol.
Anot D.Žalimo, daugiau kaip 20 valstybių baudžia už tai kaip
už genocidą, todėl, įvertindamas ir istorines aplinkybes,
„Konstitucinis Teismas manė, kad Lietuva taip pat turėjo tokią
teisę“.
Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad už žmonių
naikinimą socialiniu ar politiniu pagrindu iki įstatymų priėmimo
nepriklausomoje Lietuvoje negali būti baudžiama kaip už genocidą,
nes tai pažeidžia principą „nėra nusikaltimo ir bausmės be
įstatymo“.
D.Žalimo teigimu, teismui nustačius, kad sovietų nusikaltimais
nebuvo siekiama sunaikinti žmonių grupę nacionaliniu pagrindu, turi
būti vertinama, ar tai nebuvo nusikaltimai žmoniškumui, kurie apima
civilių žudymą, persekiojimą dėl politinių ar religinių
priežasčių, kankinimą, deportavimą. Tokiu atveju senatis taip pat
nėra taikoma, o įstatymai galioja atgal.
„Jeigu tokio tikslo specialaus nustatyti tautinę grupę
nepavyktų įrodyti, liktų atskiras klausimas, ar tai nėra
nusikaltimai žmoniškumui prieš civilius gyventojus. Nusikaltimams
žmoniškumui taip pat taikoma baudžiamųjų įstatymų grįžtamoji
galia - asmenys gali būti baudžiami už tuos veikmus, kurie buvo
atlikti, nors tuo metu jokiame baudžiamajame kodekse už juos nebuvo
baudžiama“, - sakė teisėjas, žurnalistams aiškindamas
Konstitucinio Teismo nutarimą.
Dėl genocido sąvokos praplėtimo socialinių ir politinių
grupių terminu 2011 metais į Konstitucinį Teismą kreipėsi ir 34
Lietuvos Seimo nariai, jiems atstovauja socialdemokratai Vytenis
Andriukaitis bei Julius Sabatauskas.
Šių politikų teigimu, problemų kyla bylose, kuriose
nagrinėjami 1940-1960 metais įvykdyti nusikaltimai.
„Mūsų teisėje įtvirtinta genocido sąvoka praplėsta
„socialinių ir politinių grupių“ terminu, nors tarptautinė
teisė veikos, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti
kokią socialinę ir politinę grupę, nelaiko genocidu ir nenaikina
tokiems nusikaltimams senaties“, - rašoma Seimo narių kreipimesi.
„Toks praplėstos genocido sąvokos atgalinio taikymo Lietuvos
teisės praktikoje principas yra prieštaringas ir neišsklaido
abejonių, jog įstatymų leidėjas pasirinko politinį, bet ne
teisinį problemos sprendimo būdą“, - teigia grupė parlamentarų.
Tarp pasirašiusiųjų šį kreipimąsi buvo ir dabartinis
premjeras Algirdas Butkevičius.
Kai kurie ekspertai teigia, kad genocidu be išlygų turėtų
būti laikomi tik nacių žudymai, o komunistinio režimo
nusikaltimams ši sąvoka netinka. Lietuviai yra sulaukę kritikos,
esą naudodami „sovietinio genocido“ sąvoką mėgina gretinti
nacių vykdytą žydų genocidą ir sovietų represijas prieš
lietuvius.
Oponentai teigia, kad okupacinės sovietų valdžios vykdyti
Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą, partizanų ir jų rėmėjų
naikinimas prilygsta genocidui. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad
Lietuva tiesiog nori tinkamo komunistinių režimų įvertinimo -
teigiama, kad apie nacių režimo nusikaltimus ir aukas žinoma gerai,
tačiau sovietų represijos nėra tinkamai įvertintos.
Šiame kontekste Lietuvoje taip pat vis atsinaujina diskusijos, ar
tikslu Genocido aukų muziejumi vadinti įstaigą, kurioje daugiausia
pasakojama apie sovietų režimo nusikaltimus.
Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos okupacijos
metais naciai ir vietos kolaborantai išžudė apie 90 proc. iš
maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Sovietinės okupacijos metais į
lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų, žuvo
per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
