Prieštaravusių sutikimui rodyti šį filmą mažumoje liko žinomas psichiatras Linas Slušnys, sakydamas, kad komisija pasidavė komercijos spaudimui ir išleido iš butelio pornografijos džiną, užteršiantį Lietuvos kino mėgėjų sielas, o filmo platintojams žada ilgas ir nemalonias valandas teismo salėse.
Prieš patenkant kino juostai į sales, ją peržiūri speciali filmų indeksavimo komisija prie Lietuvos kino centro (LKC).
Tikrina kiekvieną filmą
Komisija peržiūri visus kino filmus, kuriuos platintojai, prodiuseriai pristato Lietuvos kino teatrams. Ši institucija sprendžia, ar kino juostoje nėra šalies įstatymus pažeidžiančio turinio. Komisija vertina prašomus indeksuoti filmus vadovaudamasi nustatytais filmų vertinimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą kriterijais, atsižvelgdama į tai, ar filme yra smurto ir patyčių, baimę ar pasišlykštėjimą keliančių, žiaurumą ar nuogą kūną demonstruojančių vaizdų.
Taip pat – psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir įvairaus pobūdžio priklausomybių , savižudybės, necenzūrinės kalbos propagandos.
Komisiją sudaro 7 asmenys, nelyginis skaičius, kad balsai nusvertų į vieną ar į kitą pusę. Balsų dauguma ir nusprendžiama, kokį indeksą (N-18, N-14 ar kitą) suteikti filmui.
Indeksavimo komisiją sudaro Lietuvos kinematografininkų sąjungos, psichiatrų asociacijos, jaunimo organizacijų tarybos, LKC, Vaiko teisių įstaigos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Aukštojo mokslo tarybos atstovai.
„Nimfomanė“ į Lietuvą užsimanė
Šį mėnesį indeksavimo komisijos pagrindinis galvosūkis buvo – ką daryti su visame kino pasaulyje skandalą sukėlusia L. Von Triero juosta „Nimfomanė I“ ir „Nimfomnė II“.
Mėnesio pradžioje komisija balsų dauguma nusprendė, kad filme gausu pornografinių elementų ir jo rodyti Lietuvos kino teatruose negalima.
Po to pasipylė kino kritikų, „bonemiškai“ mąstančių menininkų priekaištai ir net patyčios, komisija buvo lyginama su liūdnos šlovės sovietmečio cenzūros įstaiga, Glavlitu.
Filmo platintojams padavus apeliaciją, komisija susirinko kovo 10 dieną ir paskelbė priešingą sprendimą: rodyti galima, su žyme N-18 (tik suaugusiems).
Už tai, kad būtų leista rodyti I-ąją filmo dalį, balsavo 5 indeksavimo komisijos nariai, prieš – 2, antrąją dalį, kurioje mažiau rodoma lytinių organų, bet gausu sadomazochistinio sekso vaizdų palaimino 4, prieštaravo 3 nariai.
Pirmininkas buvo nekalbus
Komisijai tenka per dieną peržiūrėti ir įvertinti maždaug po 2 filmus ir juos įvertinti. Ar specialistams visada paprasta, turint galvoje didelį filmų srautą, objektyviai spręsti apie jo tinkamumą rodyti, apribojimo cenzą?
Jau seniai kino pasaulyje verda aštrios diskusijos, pagal kokius matuoklius pamatuoti, kiek intymias arba drastiškas, bjaurias gyvenimo puses atskleidžiantys vaizdai yra menas, o kiek – žmogaus psichiką žalojantys, tačiau milžiniškus pelnus nešantys dirgikliai.
Indeksavimo komisijos pirmininkas, filmų sklaidos, informacijos ir paveldo vyresnysis specialistas Vidas Grigoraitis į pokalbį leistis nepanoro.
Juolab aptarinėti komisijos virtuvės subtilybių.
„Esame pasirašę įsipareigojimą vadovautis objektyviais, įstatymo numatytais kriterijais“, - atšovė V.Grigoraitis.
Sekso ir smurto procentai
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Algimantas Šimaitis tvirtino, jog sunkumų nustatant, kiek erotiniai ar smurto vaizdai yra meninė būtinybė ir kur riba peržengta, jis nemato.
„Galima tiesiog matematiškai apskaičiuoti, kokią dalį filmo tokie vaizdiniai sudaro ir daryti sprendimą. Apskritai apie tokius kriterijus negaliu komentuoti, Švietimo ministerijos uždavinys yra prižiūrėti, kad į kino sales nepatektų filmai, galintys psichologiškai, morališkai žaloti vaikus. O filmas "Nimfomnė"skirtas tik suaugusiems“, - aiškino A.Šimaitis.
L.Slušnys: „Padarytas nusikaltimas“
Tačiau Psichiatrų asociacijos atstovas indeksavimo komisijoje L.Slušnys įsitikinęs, jog pastarasis L. Von Triero darbas gali neigiamai paveikti ir suaugusiųjų psichiką.
Jis balsavo prieš sprendimą įsileisti „Nimfomanę“ į Lietuvos kino sales, aptarimo metu perspėjo apie galimas liūdnas pasekmes. Bet jo balsas liko mažumoje.
Kalbėdamasis su portalu lrytas.lt šis davatkiškumu anaiptol nepasižymintis psichologas pareiškė: „Komisija išleido iš butelio pornografijos džiną“.
- Ar iš tiesų komisijai būna lengva apsispręsti, kaip vertinti kino juostoje esančias smurto erotikos, lytinės sueities scenas?
- Jeigu būtų lengva, nekiltų tokių nesusipratimų, kokie atsirado svarstant „Nimfomanę“. Taip, įstatyme tarsi aiškiai pasakyta, jog Lietuvoje draudžiama viešai rodyti filmus, kuriuose vaizduojami lytiniai organai, atviri lytiniai santykiai. Tačiau po to seka žodelis „bet“ - jeigu tokios scenos nėra tikslas savaime, jeigu jomis nepiktnaudžiaujama, jos būtinos kaip meninės raiškos priemonės norint atskleisti kūrinio turinį paryškinti mintį.
Aš tvirtai įsitikinęs, kad L.von Triero juostoje sekso scenomis ne tik piktnaudžiaujama, jos tampa tarsi savitiksliu. Pirmoje dalyje gausu „klasikinei“ pornografijai būdingų , atvirų lytinių santykių vaizdų. Antrąją dalį galima suvokti kaip sadomazochistinio sekso propagandą. Tai ypač pavojinga, tai gali labai neigiamai paveikti žiūrovo psichiką.
- Bet juk šis filmas skirtas tik suaugusiems, rodomas tik kino salėse, vaikai į jas neturėtų patekti. O suaugusieji pornografijos šiais laikais iki soties prisižiūri internete. Ir deja, ne tik suaugusieji. Tad ko gi bijoti?
- Sukuriamas pavojingas precedentas, kad visuomeninė įstaiga, tokia kaip indeksavimo komisija uždega žalią šviesą pornografijai, kuri Lietuvoje draudžiama. Atsiranda teisinė prieštara. Esu beveik tikras, kad ne vienas žiūrovas ar visuomeninė organizacija po šio filmo pasirodymo kreipsis į teismą.
Tuomet specialistai, ekspertai be vargo įrodys, kad buvo viešai rodomas pornografinis filmas. Be to, apkeliavęs kino sales, filmas nesunkiai ras kelią ir į televiziją, tada ir vaikai, paaugliai nebus apsaugoti. Sakau kaip psichiatras: ši kino juosta žalinga ir suaugusiojo žmogaus psichikai.
- Italų režisieriaus Tinto Brasso „Kaliguloje“ taip pat yra atvirų lytinės sueities scenų. Jis kažkada taip pat buvo vejamas iš kino salių. O dabar solidūs Antikos istorikai pripažįsta, jog „Kaligula“ kaip joks kitas kūrinys tikroviškai, vaizdingai atskleidžia Romos imperijos nuopolio dvasią. Ar ateityje neteks raudonuoti ir pasmerkusiems L. Von Triero „Nimfomanę“?
- T.Brasso filmai visiškai kitokie. Taip, ten gausu erotikos, bet beveik nėra natūralių, nesuvaidintų sekso scenų, arba jos rodomos labai trumpai. Kas kita, deja, „Nimfomanė“.
- Tačiau ir L.von Trieras laikomas didžiu menininku?
- Deja, šįkart jis tokiu nepasirodė. Filmas vaizduoja prostitutės gyvenimą. Siužeto ašis yra jos pokalbis su psichoanalitiku. Aišku, jeigu tris valandas būtų rodomas toks pokalbis, žiūrovui nusibostų.
Ir čia L. Von Trieras nueina lengviausiu, menininkui nederamu keliu“ prikaišiojo vulgarios pornografijos, tokiu būdu, matyt, siekdamas lengvos komercinės sėkmės.
- Kodėl jūsų manymu, indeksavimo komisija iš antro karto palaimino šį filmą kaip galimą rodyti?
Deja, komisijos dauguma turbūt neatlaikė komercinių struktūrų, didelių pelnų besivaikančios kino industrijos spaudimo. Mano nuomone, padarytas nusikaltimas, dorovine prasme.
