Apie Rusiją, įvykius Ukrainoje kelias valandas su verslininkais diskutavęs profesorius neaplenkė ir skandalingų verslininko V.Kaikario pasisakymų apie esą neteisingą Lietuvos užsienio politiką, kuri gali ypač pakenkti Lietuvos verslui Rusijoje. „Ant nuprotėjimo ribos. Jeigu pas mus būtų koks satyros ar šėpos teatras, jis jau būtų jo personažas“, - pareiškė V.Landsbergis.
Anot V.Landsbergio, dabartinė Lietuvos politika dėl Ukrainos gal ir kenksminga kai kurių verslininkų kišenei. „Bet šiandien turime atsakyti, ar ji yra pagrindinis dalykas? Ar Lietuva tikrai turi tapti Rusijos šokdinamu priedėliu, kad būtų patenkinti kokie nors verslininkai?“, - klausė dešiniųjų patriarchas.
Europarlamentaras neabejoja, kad Rusija per verslo interesų šioje šalyje turinčius Lietuvos verslininkus ir jų pelnus bando suskaldyti ir lietuvius: „Rusija taip ir žiūri į verslą. Visai ne kaip į verslą, o kaip į politikos priemonę ir papirkimo būdą.
Juk faktiškai verslininkai yra papirkinėjami. Mes jums duosime uždirbti, bet jūs paveikite savo Vyriausybę, kad ji elgtųsi taip, kaip mes ten, Kremliuje, norime. O kitaip neuždirbsite arba mažiau uždirbsite ir verksite, nes jums svarbiausia tas uždarbėlis“.
Politikos veteraną į susitikimą pakvietę konfederacijos atstovai irgi aiškinosi, ar įmanoma rasti vidurį, kuris leistų išsaugoti solidarumą su Ukraina ir kartu nepakenktų Rusijoje dirbantiems verslininkams.
Verslininkai aiškino visą laiką jautę Rusijos grėsmę ir iš šios šalies lyderių sklindančias imperialistines nuotaikas ir vis dėlto pripažino, jog kai ta ugnis buvo šiek tiek nurimusi, prie jos šildėsi. „Ar ne ten pat sėdi ir didžiausios pasaulio kompanijos? Man aiškino, kad Rusija gali ten kur nors Sibire nacionalizuoti veikiančias stambias amerikiečių bendroves. Ateina iš jų ir atima. Atima milijardus. Ir ką jie daro? Suvalgo. Nes jie vis tiek dar labai daug gauna. Nes yra priklausomybė. Verslas yra priklausomas, kuris dirba Rusijoje. Tai yra rizikos zona“, - verslininkų kamantinėjamas dėl to, ar tik jie vieni turėtų prisiimti riziką, svarstė V.Landsbergis.
Anot profesoriaus, kai galima uždirbti didelį pelną, rizika matuojama kitaip. „Nors ir žinoma, kad jų neapgins nei NATO, nei Europos Sąjunga, jie vis tiek ten lieka. Rusija iš jų atima milijardą, bet žino, kad jie niekur neišeis, nes nori uždirbti dar vieną milijardą“, - apie šios rinkos specifiką kalbėjo europarlamentaras.
Be to, su verslininkais susitikęs politikas aiškino, kad Lietuva jau būtų seniai sutrypta, jeigu būtų viena: „Mes turime nekalbėti to, kas šeimininkui nepatinka ir elgtis taip, kad jis per daug nepyktų. Tai tęsiasi visą laiką. Gerai, kad nesame visiškai vieni. Kitaip jau būtume sutrypti ir tie nepatenkinti žmonės pareikalautų eiti nusilenkti, pasiduoti ir sugrįžti į Sovietų sąjungą.
Taip viskas buvo ir projektuojama. Mums pasisekė laimėti laiko, bet dabar ateina egzaminas – ar toliau mes taip gyvensime, ar grįšime į pavaldumą. Tai rodoma ir zonduojama – estams vienaip, latviams parodoma kitaip. Šeimininkas žiūri kaip kas reaguoja, kaip pasaulis reaguoja.
Tiesa, jis dabar žodžiais jau šį tą pasako. Pasako, kad Vladimiras Putinas jau net apskritai galbūt neadekvatus ar nepakaltinamas. Bet ką daryti gyvenant šalia nepakaltinamo?
Reikia turėti arba labai stiprias duris, arba stiprią policiją ir pačiam būti treniruotam, kad jis neateitų ir su tavimi nedarytų ką tik nori. Nes, matot, jų galvosena yra paprasta: jeigu jis prievartauja moterį ir ją pasmaugia, jis aiškina, kad ji pati kalta – kam ji priešinosi?“.
Kalbėdamas apie grėsmę keliančius kaimynus V.Landsbergis verslininkams, kurie klausė jo nuomonės, kaip reikėtų pasipriešinti vadinamajam šeimininkui, aiškino, kad pirmiausia būtina pripažinti, kad Lietuva gali gyventi ir be Rusijos: „Niekada nebūsime nepriklausomi ir laisvi, kol nepasakysime, kad galime gyventi ir be Rusijos. Jeigu ji elgiasi blogai, tai viso gero, mes gyvename be jos ir tegul ji ten pasiunta su savo diktatoriais ir visais sokratais.
Neišvengiamai ateina laikas, kai arba kapituliuoji, arba oriai atsistojęs pasakai: atsiprašau, gerbiamas kaimyne, tu man dergi per tvorą, spjaudai ir darai didžiulę žalą, todėl aš su tavimi kurį laiką nenoriu turėti reikalų. Nes turėti reikalų - reiškia vėl įkišti ranką į kilpą.
Jeigu tai suvokiama, tai aiškiai ir turi būti pasakoma. Mes, aišku, nepadiktuosime V.Putino pagąsdintiems europiečiams, kurie vis dar trina miltus dėl sankcijų. Bet aš jiems pasakyčiau, kad jie nukentės ne dėl įvestų sankcijų, o dėl to, kad vis dar gyveno iliuzijų pasaulyje, kad buvo durninami“.
Diskusijoje dalyvavę verslininkai neprieštaravo gana kategoriškoms profesoriaus mintims.
Tarp jų neatsirado nė vieno, kuris aiškintų, kad dabartinė Rusiją erzinanti Lietuvos užsienio politika Ukrainos atžvilgiu turėtų būti skubiai keičiama arba palaikytų V.Kaikario poziciją. „Mes negalime kapituliuoti, nes esame valstybė, tauta. Tą turime suprasti ir šių vertybių laikytis. Turime būti pasiruošę, ginkluoti ir tvirti morališkai. Kita vertus, negalime atsiriboti nuo rytų ir turime kovoti už savo interesus ten“, - portalui sakė Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, paklaustas, ar įmanoma pasiekti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avelė sveika.
V.Sutkus aiškino, kad tiek politikoje, tiek versle yra gerbiami tokie partneriai, kurie turi nuoseklią poziciją: „Negalima leisti painioti mūsų verslo reikalų su valstybės, pilietiškumo, mūsų tautos ateities dalykais.
Turėtume būti kaip šveicarai, kurie kiekvienas namuose turi po ginklą, bet tai jiems netrukdo šveicarišką sūrį parduoti Rusijoje. Kai partneris yra silpnas, stipresniajam visada gali kilti pagundų tuo pasinaudoti ir turėti iš to kažkokios naudos. Bet mūsų santykiai negali būti jokie. Jie turi būti labai aiškūs ir tvirti. Mes galime derėtis dėl sūrio, dešros kainų, bet ne dėl nepriklausomybės“.
Jam antrino ir diskusijoje aktyviai dalyvavęs asociacijos LINAVA generalinis direktorius Ričardas Malkus. Jis tvirtino, kad su Rusija santykių turintis Lietuvos verslas neturi galimybių staigiai persiorientuoti į kitas rinkas. „Bus negerai, jeigu ne dėl verslo priežasčių sugrius mūsų įdirbis Rusijoje. Klausimas, ar galima tai išgelbėti? Kita vertus, mes negalime užmiršti kaip patys laukėme kitų valstybių paramos, kai kovojome dėl nepriklausomybės. Kalbant apie Ukrainą, mes neturėtume elgtis kaip sotūs europiečiai“, - kalbėjo R.Malkus.
