Teismas pažymėjo, kad teisėjo etikos pažeidimo konstatavimui
nereikia kelių faktų sudėties, pakanka, jog būtų nustatytas bent
vienas atvejis, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyti net keli epizodai, kurie tiek visi
kartu, tiek kiekvienas atskirai gali būti vertinami kaip teisėjų
etikos pažeidimas.
Pasak teismo pranešimo, tiek Teisėjų taryba, tiek bylą
nagrinėję teismai sprendė, kad su teisėjo etika nesuderinami
veiksmai, kai A.Lisauskas, siekdamas paveikti konkrečios bylos eigą,
darė poveikį ją nagrinėjančiam teisėjui, priimdamas sprendimus
nagrinėjamose bylose, pasidavė pašalinei įtakai (prašymams
griežtai nebausti, siūlomiems bylos sprendimo variantams), nesiėmė
veiksmų išvengti tokios įtakos, jai pasidavė, bendravo su kitų
institucijų (šiuo atveju - Kauno teritorinės muitinės)
darbuotojais, siekdamas paveikti jų sprendimus, priimamus atliekant
funkcijas (prašė „atiduoti“ sulaikytą krovinį, „spustelt“
šį klausimą sprendžiančius pareigūnus) trečiųjų asmenų
naudai ir interesams.
Nustatyta, kad A.Lisauskas iš pareigų atleistas remiantis
operatyvine medžiaga, kuri surinkta taikant sankcionuotus
operatyvinius veiksmus. Priimdami skundžiamus sprendimus tiek
Teisėjų taryba, tiek prezidentė, tiek bylą nagrinėję teismai
turėjo visą išslaptintą operatyvinio tyrimo medžiagą, taigi
turėjo galimybę patikrinti STT teiginius, įvertinti jų reikšmę
viso pokalbio kontekste.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad
teisėjo vardą žeminančiam poelgiui pripažinti ir jo atleidimui
iš pareigų pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys
neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja
pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju. Ar teisėjo poelgis
yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą
turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir
turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama - eksteisėjas
galutinai pralaimėjo kovą dėl atleidimo iš darbo.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A.Lisauskas iš pareigų
už teisėjo vardo pažeminimą atleistas 2011 metais. Savo
ieškiniais jis bandė įrodyti, kad neatliko tokių veiksmų, už
kuriuos jį reikėjo atleisti iš darbo.
Eksteisėjas teismų prašė pripažinti neteisėtu ir
negaliojančiu Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentei
atleisti jį savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Ieškovas taip
pat prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu pačios
prezidentės 2011 metų gegužės 15 dienos dekretą dėl jo atleidimo
iš pareigų. Grįžti į ankstesnį darbą teisininkas nepageidavo.
Tuometinis teisėjas A.Lisauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos
(STT) duomenimis, šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso
reikalavimus, teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus,
darė įtaką muitinės pareigūnams ir savo kolegai, toleravo kitų
teisėjų įtaką jo nagrinėjamose bylose. Remiantis šia STT
medžiaga vėliau priimti sprendimai dėl Kauno miesto apylinkės
teismo teisėjo atleidimo.
A.Lisauskas savo ruožtu teigė, kad, būdamas teisėju, nepadarė
nieko tokio, dėl ko turėjo būti atleistas už teisėjo vardą
žeminantį poelgį - STT medžiagoje minimi jo nutarimai
administracinėse bylose palikti galioti, kitas šalis jie tenkino ir
jos skundų nerašė.
