Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) praėjusią savaitę kreipėsi į teisėsaugą, nes susirūpino „Pirmojo Baltijos kanalo“ laida „Laikas“ ir „RTR Planeta“ laida „Savaitės žinios“. Jose buvo tendencingai pasakojama apie įvykius Ukrainoje.
Komisijos mano, kad dalyje šių laidų buvo sistemingai ir nuosekliai pateisinama Rusijos kariuomenės invazija į Krymą, kurstomas karas, neapykanta, skleidžiama dezinformacija.
LRTK ne tik pradėjo rinkti medžiagą apie propagandines laidas, bet ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
„Mes norėjome, kad šituo dalyku susidomėtų ir daugiau valstybės institucijų. Savo kompetencijos ribose tyrimą atliksime nepriklausomai nuo prokurorų sprendimų“, - portalui lrytas.lt paaiškino LRTK vadovas Edmundas Vaitekūnas.
Tačiau prokurorai trečiadienio popietę priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo. Taip pasielgta todėl, kad rusiškose laidose nebuvo pažeidžiamos Baudžiamojo kodekso nuostatos. Pavyzdžiui, Lietuvos įstatymuose nėra numatyta atsakomybė už karo kurstymą, apie kurį buvo rašoma LRTK skunde.
Rinką prižiūrinti LRTK dar nepriėmė sprendimo dėl „Pirmojo Baltijos kanalo“ir „RTR Planeta“ rodytų propagandinių laidų.
Televizijos – karo įrankis
Krymo okupacija buvo įvykdyta kitaip, nei kitos Rusijos karinės operacijos. Jeigu ant Čečėnijos ir Gruzijos miestų krito sunkiasvorės bombos ir riedėjo tankai, tai Ukrainos teritoriją plėšė propaganda ir specialiosios pajėgos.
Svarbų darbą atliko Rusijos televizijos kanalai, kurie transliuojami Ukrainoje. Jie ne tik skleidė propagandą, bet ir dezinformaciją apie padėtį Kryme. Buvo teigiama, kad pusiasalyje persekiojami rusų tautybės žmonės, rengiami pogromai, o nepažymėtas uniformas dėvinčius Rusijos karius gyventojai sutiko su gėlėmis.
Ukrainos nacionalinė televizijos ir radijo taryba pareikalavo, kad programinių paslaugų teikėjai nuo antradienio vakaro nutrauktų Rusijos televizijos kanalų rodymą. Į juodąjį sąrašą buvo įtrauktos ir tos rusiškos televizijos, kurios transliuojamos mūsų šalyje.
Kitaip tariant, propaganda ir melu buvo maitinami ne tik prievartaujamos Ukrainos, bet ir Lietuvos gyventojai. Todėl mūsų šalyje vėl prabilta apie Rusijos televizijos kanalų atjungimą ir kovą su Kremliaus pasakoriais.
Sprendimą turi priimti ne verslininkai
Situacija – sudėtinga. Mūsų šalies verslininkai retransliuoja Rusijos televizijas, kurios šmeižia Lietuvą, Europos Sąjungą ir klaidina visuomenę dėl įvykių Ukrainoje. Todėl pasigirdo raginimų uždrausti retransliuoti rusiškas televizijas. Tačiau paslaugų tiekėjai sako, kad tokį sprendimą turi priimti ne jie, bet rinką kontroliuojančios valstybės institucijos.
„Nors ir suprantame situacijos aktualumą, laikomės nuostatos, kad ryšio paslaugų teikėjas neturėtų savavališkai blokuoti kanalų ar riboti interneto ryšio ir vertinti informacijos turinio tinkamumo klientams“, - į raštu pateiktus klausimus atsakė bendrovės TEO komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Jis teigė, kad ribojimai turėtų būti taikomi tik tais atvejais, kai tai numatyta šalies įstatymuose.
Bendrovės „Cgates“, kuri pernai laikinai sustabdė „Pirmojo Baltijos kanalo“ retransliavimą, vadovas Paulius Dambrauskas mano, kad sprendimą turi priimti rinką prižiūrinti LRTK.
Jis pabrėžė, kad prieš įtraukiant vieną ar kitą televizijos kanalą į paslaugų paketą, apie savo nuomonę pareiškia ir LRTK - nustato, ar tas televizijos kanalas nėra neetiškas, neskatina smurto ir kitaip nepažeidžia Lietuvos įstatymų. Jei situaciją pasikeičia ir to televizijos kanalo turinys pažeidžia Lietuvos įstatymus, tai sprendimą taip pat turi priimti LRTK.
„Mes neturime įstatymų mums suteiktos teisės kištis į televizijos kanalų turinį. Tai turi daryti rinką prižiūrinti komisija“, - portalui lrytas.lt sakė P.Dambrauskas.
Kitaip tariant, verslininkai sako, kad sprendimą turi priimti ne jie, o rinką prižiūrintys LRTK.
„Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų labai naudinga leisti kuo daugiau laidų ir filmų transliuoti originalo kalba. Tai leistų didesnei visuomenės daliai išmokti užsienio kalbų turėti galimybę naudotis platesniu informacijos šaltinių skaičiumi“, - siūlė bendrovės TEO atstovas A.Bubnelis.
Rusiškų televizijų reitingai – auga
Šių metų pradžioje, kai įvyko pirmieji kruvini Maidano sukilėlių ir „Berkut“ susirėmimai, rusiškų televizijų populiarumas Lietuvoje išaugo. Būtent tų televizijų, kurios transliavo propagandines laidas. Tai rodo auditorijos tyrimų bendrovės TNS LT duomenys.
Labiausiai savo auditoriją išaugino Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdoma televizija „NTV Mir“, kuri praėjusią savaitę transliavo propagandinę laidą apie Sausio 13-ąją. Praėjusių metų gruodį šio kanalo laidas žiūrėjo 5,3 proc. televizijos žiūrovų, o vasarį – jau 6,1 proc.
Prieštaringai vertinamo „Pirmojo Baltijos kanalo“ auditorijos dalis praėjusių metų pabaigoje siekė 2,7 proc., o šių metų pradžioje - jau 3,3 proc. Lietuvos gyventojų.
Ar tai gali būti susiję su įvykiais Ukrainoje?
„Televizijų auditorijai būdingas sezoniškumas. Televizijos kanalų auditorijos rodikliai kyla rudenį ir žiemą, bet krinta pavasario pabaigoje ir vasarą“, - sakė bendrovės TNS LT projektų vadovė Lina Petraitienė.
Įtakos reitingams turi ir televizijos kanalų pasiekiamumas bei kitos priežastys. Todėl spėjama, kad „Pirmojo Baltijos kanalo“ auditorija buvo sumažėjusi, nes teismo sprendimu buvo apribota Rusijoje pagaminta produkcija ir dėl to sutrumpėjo programos laikas.
Iš viso šiemet keturių pagrindinių Lietuvoje transliuojamų rusiškų kanalų auditorijos dalis siekė 15 proc. Kitaip tariant, 15 proc. viso Lietuvos gyventojų žiūrėto laiko buvo skirta keturiems rusiškiems TV kanalams: „Pirmasis Baltijos kanalas“, „REN Lietuva“, „RTR Planeta“ ir „NTV Mir“.
