Už tai, kad praėjusiais metais Seimo priimtos pataisos būtų
svarstomos iš naujo, balsavo 70 Seimo narių, prieš - 9 . Toliau
pataisos bus svarstomos kitą savaitę.
Šalies vadovės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė teigė,
kad Seimo nustatytos verslinės žvejybos taisyklės neužtikrina
sąžiningos konkurencijos. Pasak jos, prezidentė pataisas Seimui
grąžino ir pateikė kai kuriuos savo pasiūlymus, „siekdama
sąžiningo verslo atėjimą į šią rinką“.
Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne
ilgesniau nei penkeriems metams, o teisę į kvotą perleisti tik
aukciono būdu.
Seimo praėjusių metų gruodį priimtomis pataisomis numatyta
žvejybos kvotą ūkio subjektams išduoti 15 metų, su galimybe ją
perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio
subjektui.
„Per penkis metus žuvys neužauga, per tą laiką iškoš tą
ežerą ir paliks tuščią kitiems“, - priekaištavo Kaimo reikalų
komiteto narys socialdemokratas Bronius Pauža, o šio komiteto
vadovas „darbietis“ Saulius Bucevičius teigė, kad 5-eri metai -
per mažas laikotarpis telkinyje įveisti žuvis.
„Sumažinus iki 5 metų, negalėsime jokios apčiuopiamos naudos
pamatyti - negalėsime pamatyti, kas padaryta įžuvinime“, - teigė
parlamentaras.
Šalies vadovės veto V.Mazuronis pavadino išmintingu gestu, nes,
pasak jo, sutrumpintu teisės į žvejybos kvotą terminu bandoma
neleisti verslinės žvejybos kvotų perleisti į vienas rankas.
„Čia galimas visų kvotų perėmimas į vienas rankas“, - teigė
ministras.
Pagal prezidentės teikiamas pataisas, taip pat siūloma nustatyti
griežtesnes taisykles, už kurių pažeidimą ūkio subjektas iš
viso prarastų teisę į žvejybos kvotų įsigijimą.
Prezidentė taip pat siūlo atsisakyti būtinybės derinti
Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio
ministerija. Limitai esą turi būti nustatomi remiantis objektyviais
mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.
Seimas taip pat žvejybos gėluose vandenyse reguliavimą iš
Aplinkos ministerijos perdavė Žemės ūkio ministerijai bei atstatė
prieš metus buvusią kvotų skirstymo tvarką.
