Tašką šioje istorijoje padėjo dėl išardyto kelio kovojusios Galinos K. prašymą atmetęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Ūkininkas sulaukė priekaištų
Triukšmas Šiaulių rajone, Gražuolių kaime kilo, kai 2012-ųjų rudenį P.Barista išardė per jo žemę besidriekiantį keliuką ir tokiu būdu be privažiavimo paliko gretimoje sodyboje gyvenančią šeimą.
Su vyru ir vaikais dar 1996 metais įsigytoje sodyboje gyvenanti Galina K. sakė, kad sodybą pirko su patvirtinta namų valda, kuri turi turėti privažiavimą.
Minčių, kad ši 16,6 arų namų valda gali būti suformuota be privažiavimo, naujakuriams nekilo.
Nesutarimai dėl šio kelio prasidėjo, kai greta esantį sklypą, per kurį ir driekėsi keliukas, įsigijo P.Barista.
Galina K. ūkininką apkaltino, kad jis ardamas lauką užvertė žemių ir ant kelio. Vėliau ūkininkas išgirdo priekaištų, kad kelią nuniokojo čia jo surengtų artojų varžybų dalyviai.
Supyko dėl pilamų šiukšlių
„Sulaukęs tokių priekaištų pats kreipiausi į žemėtvarkininkus paklausti, kaip čia su tuo keliu yra - ar aš esu savo žemės savininkas, ar pirkdamas sklypą nusipirkau katę maiše.
Nuosavybės atstatymo į žemę dokumentuose jokio kelio nebuvo pažymėta, o įvažiavimas į Galinos K. sodybą buvo numatytas iš kitos pusės, o ne per mano žemę.
Tai sužinojęs siūliau Galinai K. susitarti gražiuoju. Pažadėjau padėti jiems įsirengti kitą kelią arba apkeisti šį kelią į 10 arų prie jų namų esančios žemės.
Tačiau jie savo žemę, kur buvo pažymėtas įvažiavimas į sodybą, apsiarė, o per mano važinėjo“, - portalui lrytas.lt sakė P.Barista.
Pasak ūkininko, jam kantrybė jam trūko, kai remontuodami kelią kaimynai ant jo ėmė versti ir seną šiferį.
„Betrūko tik to, kad už mano žemėje supiltas kenksmingas atliekas mane nubaustų aplinkosaugininkai“, - taip sprendimą išardyti per jo sklypą besidriekiantį kelią motyvavo P.Barista.
Moteris kreipėsi į teismą
Be kelio likusi Galina K. kreipėsi į žemėtvarkininkus.
Gavusi atsakymą, kad žemė po keliu buvo privatizuota pagal valstiečio ūkio įstatymą, o bendro naudojimo kelio kaip tokio tame sklype nebuvo, moteris pasisamdė advokatą ir kreipėsi į teismą.
Pareiškėja prašė panaikinti 1999 metų vasario 12 dienos Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimą į žemę piliečiui, iš kurio P.Barista vėliau šį sklypą įsigijo.
Taip pat buvo skundžiamas ir P.Baristos sprendimas išardyti kelią.
Teismas rėmėsi iš Nacionalinės žemės tarnybos gautais dokumentais. Kadastro duomenų bylose kelias buvo įbraižytas tik pietvakarinėje Galinai K. priklausančio sklypo dalyje, o P.Baristos sklype kelias nebuvo numatytas.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad su savo žemės sklypo kadastro duomenimis Galina K. sutiko padėdama parašą. Kadangi moteris jai nepriimtino akto per nustatytą laiką neapskundė, teismas jos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepatenkino.
Privačią nuosavybę reikia gerbti
Paprašytas pakomentuoti šią situaciją Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas Zigmantas Dranginis sakė, kad senajame topografiniame žemėlapyje matosi punktyras.
„Tačiau 1999 metais atkuriant nuosavybę sklype, kurį vėliau iš savininko įsigijo P.Barista, kelio nebėra. Gal jis buvo jau išartas, o gal jo nebuvo.
Kilus nesutarimams dėl šio kelio mes peržiūrėjome dokumentus ir abiem pusėms išsiuntėme atsakymus.
Konstatuota, kad nuosavybės atstatymo dokumentuose į sklypą, kurį vėliau nusipirko P.Barista, nėra jokio kelio. O privačią nuosavybę reikia gerbti“, - paaiškino Z.Dranginis.
