Tokią nuomonę praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje „Lietuvos agroverslo konferencijoje 2014“ tendencijos ir galimybės“ išsakė Lietuvos žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.
Šioje jau antrojoje DNB banko inicijuotoje konferencijoje dalyvavo agroverslo rinkos lyderiai – žemdirbiai, maisto perdirbimo bendrovių ir kitų agroverslo grandinės įmonių vadovai.
Ūkininkai pajus pokyčius
Pernai po trejus metus trukusių intensyvių diskusijų ir derybų tarp ES valstybių ir svarbiausių institucijų buvo patvirtinta bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) reforma.
„Dabartinė ES žemės ūkio politika bus labiau orientuota į rinką, lankstesnė ir greičiau reaguojanti į krizines situacijas. Tikimasi, kad ji leis didinti ES žemės ūkio konkurencingumą ir tvarumą, paskatins smulkių ir vidutinių šeimos ūkių kūrimąsi“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.
Pasak V.Juknos, reformuotoje BŽŪP bus išlaikoma dviejų ramsčių struktūra – tiesioginės išmokos ir rinkos reguliavimo priemonės bei kaimo plėtros priemonės.
Po ilgų derybų dėl 2014–2020 metų daugiametės finansinės perspektyvos pasiektas susitarimas, kad Lietuvos žemės ūkiui iki 2020 metų tiesioginė parama sudarys 75 proc. ES vidurkio ir pasieks 196 eurai už hektarą, kai 2013 metais tiesioginė parama Lietuvoje siekė tik 50 proc. ES vidurkio arba 131 eurai už hektarą.
Parama kaimo plėtrai 2014–2020 m. mažėja apie 14 proc. (nuo 7,896 mlrd. Lt 2007–2013 m. laikotarpiu iki 6,804 mlrd. Lt – 2014 – 2020 m.), todėl ministro teigimu, siekiama itin atidžiai išskirti remiamas sritis ir prioritetus.
Didžiausias dėmesys skiriamas – gamtos išteklių tausojimui, klimato politikai, subalansuotai teritorinei kaimo ekonomikai, bendruomenių plėtrai, įskaitant užimtumo kūrimą ir plėtrą bei žemės ūkio konkurencingumą.
Dėmesys gyvulininkystei
Kadangi pastaraisiais metais gyvulininkystės potencialas nebuvo tinkamai išnaudojamas, žemės ūkio ministras taip pat pabrėžė, kad svarbiausias dėmesys šiuo metu skiriamas šios šakos skatinimui.
Pernai parengta Nacionalinė gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programa, kurios strateginis tikslas – stiprinti į vidaus ir užsienio rinką orientuotą konkurencingą gyvulininkystės sektorių, ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinantį pajamas, o vartotojams – aukštos kokybės produktus.
„Lietuvos agroverslo konferencijoje“ DNB analitikų pristatytoje agroverslo sektoriaus analizėje pažymėta, kad nors Lietuva tradiciškai laikoma gyvulininkystei palankesne šalimi, žemės ūkio sektoriaus struktūroje žemdirbystė ir toliau išlaiko lyderės pozicijas – pernai žemdirbystės „svoris“ sektoriaus struktūroje sudarė 62 proc., o gyvulininkystei teko 38 proc.
Tiesa, per metus gyvulinkystės dalis struktūroje išaugo 3 procentiniais punktais.
Taikiklyje – užjūrio rinkos
Nors pastaruoju metu Lietuvos gamintojai susiduria su tam tikrais žemės ūkio ir maisto produktų eksporto sunkumais, ministras V. Jukna pasidžiaugė, kad eksporto vertė kasmet auga.
2013 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 16,2 mlrd. litų – 11 proc. daugiau nei 2012 metais), o teigiamas prekybos balansas pasiekė 3,4 mlrd. litų. Ministras teigė, kad ieškoma eksporto galimybių geografiškai nutolusiose rinkose.
„Tęsiami darbai dėl mėsos ir pieno produktų eksporto plėtros į Kiniją ir JAV, pradėta dirbti su Japonijos rinka“ – pažymėjo žemės ūkio ministras.
Pasak DNB analitikų, didžiausia Lietuvos agroverslo sektoriaus eksporto rinka ir toliau išliko ES, į kurią pernai buvo eksportuota du trečdaliai visos lietuviškos kilmės agroverslo produkcijos. Į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis eksportuota 12,7 proc. agroverslo produkcijos. Tarp atskirų valstybių pernai pirmavo Latvija, toliau sekė Rusija, Vokietija ir Lenkija.
