Jeigu tėvai, gyvenantys vienoje savivaldybėje, nori savo vaiką leisti lankyti darželį ar neformaliojo ugdymo įstaigą kitoje savivaldybėje, tai kaip turėtų būti finansuojamas šis procesas? Neretai kaimo vietovėse gyvenančios šeimos savo vaikams parenka mieste esantį darželį, muzikos, sporto mokyklą ar kitokių užklasinių užsiėmimų įstaigą. Patys važiuodami į darbą mieste, nuveža ir savo atžalas į ten esančius darželius.
Tačiau iki šiol neretai savivaldybės nesusitardavo, kuri iš jų turėtų finansuoti tokių vaikų lavinimą: ar ta, kurioje šeima gyvena, ar ta, kurioje yra ugdymo įstaiga.
Kadangi įstatymuose tuo nebuvo numatyta, savivaldybės pačios bandė ieškoti sprendimų. Tačiau ne visoms pavykdavo suderinti finansinius klausimus. Vienos savivaldybės sutikdavo bent dalinai sumokėti už savo vaikus, kitos atsisakydavo. Kai kur buvo bandymų ir iš tėvų pareikalauti, kad šie patys sumokėtų už savo vaikų ugdymą.
Didžiųjų miestų tarybų politikai motyvavo, kad priimant ir apmokant kitos savivaldybės gyventojo ugdymą, pačių žmonės skriaudžiami, nes savivaldybė patiria nuostolių. Tačiau teismas išaiškino, kad negalima varžyti tėvų pasirinkimo, į kokį darželį jiems leisti savo atžalas. Nes taip nepagrįstai apribojama vaikų teisė į švietimą.
„Reikia nustatyti vieningą praktiką visoje Lietuvoje. Savivaldybės turi pačios sumokėti už savo gyventojų ugdymą“, – sakė susirinkę didžiųjų šalies miestų valdžios atstovai. Jie apsvarstė, papildė ir priėmė paruoštą rezoliucijos projektą. Jis bus nusiųstas Vyriausybei, siekiant papildyti įstatymą ir numatyti konkrečią tvarką.
Be kitų diskutuotų klausimų, Vilniaus meras Artūras Zuokas pasiūlė pritarti jo iniciatyvai dėl miesto statinių estetinės išvaizdos ir terlionių nuo pastatų nuvalymo.
„Mes savivaldybėje naudojame žodį „terlionės“, o ne „grafiti“, nes šis žodis apibūdina meno rūšį. Tačiau tos teplionės ant pastatų sienų sukuria mūsų svečiams nesaugaus miesto įspūdį. Siūlau, kad savivaldybė turėtų galimybę pareikalauti, jog patys statinių savininkai susitvarkytų ir nuvalytų. Bei patys daugiau rūpintųsi, stebėtų, kad pastatai nebūtų tokiu būdu gadinami“, – kalbėjo A.Zuokas.
Jis pridūrė, kad Vilniuje pernai vien apvalyti tepliones nuo pastatų kainavo 700 tūkstančių litų. O tam, kad purškiamais dažais apdergti pastatai atgautų buvusią išvaizdą, prireiktų per 2 milijonus litų. Susirinkę miestų vadovai pritarė vilniečių pateiktos rezoliucijos projektui.
Didžiųjų miestų forumas yra neformali organizacija, kurio susirinkimai vyksta kas ketvirtį. Šis susirinkimas – ketvirtasis. Iki šiol forumai vyko Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Jų dalyviai, kasdieniniame darbe susidurdami su konkrečiomis situacijomis, teikia pasiūlymus Vyriausybei ir tvirtina norintys prisidėti prie įstatymų leidybos.
Merų teigimu, neretai ministerijų klerkai atsirašinėja ir kai kurie geri pasiūlymai užsibūna stalčiuose. Todėl nuspręsta juos apsvarstyti Seime su ten dirbančiais tautos išrinktais politikais.
