Sveikinimo žodį taręs premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad Lietuvai mokslas – prioritetinė sritis, strateginė šalies kryptis. „Kad ir kokių finansinių problemų turėtume, kad ir kaip įvairios socialinės grupės skųstųsi, mes privalome užtikrinti mokslo, kaip Lietuvos ateities, pažangą“, – sakė jis.
Vyriausybės vadovas pastebėjo, kad mokslas nepaiso sienų, o Lietuvos mokslininkų darbo vaisiais naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje. Mokslo premijos laureatus premjeras vadino valstybės „aukso fondu“ ir dėkojo jiems už darbą mūsų šalies labui.
Humanitarinių mokslų srityje premijos laureatais tapo Viktorija Daujotytė-Pakerienė (už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998-2012)“) ir Arūnas Sverdiolas („Hermeneutinė kultūros filosofija (2002-2012)“). Vertintojų teigimu, šie darbai išsiskyrė kaip lyderiai ir buvo išrinkti pirmu balsavimu, be ginčų. Premijos šiems darbams skirtos dėl fundamentinių tyrimų gelmės, problemos masto. Abu apdovanoti mokslininkai yra suformavę savo tyrimų mokyklas, turi savo doktorantus. Be to, jų darbų rezultatai pritaikomi ir kitose srityse.
Fizinių mokslų srityje įvertinti Pavelas Bogdanovičius, Gediminas Gaigalas ir Alicija Kupliauskienė už darbų ciklą „Atomo teorijos metodų plėtra ir taikymai (1998-2012)“. Šie mokslininkai panaudojo naujausius metodus, kurie leido tiksliai įvertinti beveik visų Mendelejevo lentelės elementų spektrines savybes. Šie tyrimai turi tarptautinį pripažinimą, mokslininkų sukurti metodai naudojami Didžiojoje Britanijoje, JAV.
Šioje srityje taip pat įvertinti Eugenijus Butkus ir Sigitas Tumkevičius už darbų ciklą „Naujų karbociklinių ir heterociklinių organinių medžiagų sintezės metodų kūrimas, struktūros, savybių tyrimai ir taikymas (1998-2012)“. Šios medžiagos labai paplitusios gamtoje, todėl mokslininkų tikslas buvo sukurti metodikas, kurios atkurtų gamtinių junginių savybes. Mokslininkų darbo rezultatai pritaikomi šviestuvų gamyboje.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai (1998-2012)“ pagerbta Aurelija Žvirblienė. Jos sukurti nauji antikūnai yra svarbūs technologijoje, genoinžinerijoje, genoterapijoje ir gali sėkmingai atakuoti tam tikrus taikinius, bakterijas, virusus ir juos savotiškai neutralizuoti.
Algimantas Petras Matusevičius, Antanas Stankevičius (po mirties), Arūnas Rupšys ir Vytautas Špakauskas apdovanoti už darbų ciklą „Veterinarinių preparatų kūrimas, jų ikiklinikinis-klinikinis ištyrimas ir gamybos įteisinimas“. Šis darbas įnešė reikšmingą indėlį į veterinarijos sritį.
Technologijos mokslų srityje įvertintas Gintaris Kaklauskas už darbų ciklą „Inovatyvūs armuoto betono kompozito fizikinio modeliavimo būdai ir jų taikymas skaitiniuose projektavimo metoduose (1998-2012)“.
Lietuvos mokslo premijos dydis - 101 tūkst. 400 litų.
