Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės numato tokį LR piliečio santuokos su užsienio valstybės piliečiu atvejį, tačiau aiškina, kad jį registruojant, LR piliečio pavardė vis tiek rašoma remiantis LR teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, taigi tuo pačiu 1991 01 31 nutarimu. Tą pačią nuorodą duoda ir LR paso įstatymas.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ aiškina, kad „specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos“. Atrodytų, visiems turėtų būti aišku, kad pasas ar santuokos liudijimas yra „specialus tekstas“, deja, į šį teisės aktą metrikacijos raštininkai nekreipia dėmesio.
Tokiu būdu registruojant santuoką Lietuvoje vargšės lietuvių moterų pavardės rašomos tik lietuviškomis raidėmis be „nuodėmingų“ W, X, Q ir europiečio akiai įgauna tiesiog karikatūrišką išvaizdą, pvz., vokiečio Westerwelde žmona tampa Vestervelde, olando Ahlqvist žmona – Ahlkuvist, o prancūzo Brasseaux – Brasseauks (nors to „x“ prancūzai tiesiog netaria...).
Juk tai kvailystė - neleisti žmonai priimti užsieniečio vyro originalios pavardės vien todėl, kad ji lietuvė! Tokia padėtis mūsų šviesuomenę varo į siaubą, o lietuves žmonas – į ašarų jūrą. Nemažai Lietuvos merginų susituokia su užsieniečiais (kasmet – 2-3 tūkst.), bet ištekėdamos jos norėtų pasilikti Lietuvos pilietybę, taigi ir lietuvišką pasą su naująja savo pavarde, lygiai tokia pačia, kaip ir užsieniečio vyro.
Tokia misija, deja, labai dažnai tampa neįmanoma, nes pagal 1991 01 31 nutarimą „LR piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų... lietuviškus įrašus“. Tačiau užsieniečio jaunikio pase lietuviško įrašo juk nėra!
2012 m. viduryje tuometinis Seimo narys Česlovas Stankevičius pateikė “Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo” projektą, skirtą ir lietuvaitėms nuotakoms, tekančioms už užsieniečių. Deja, jo kelias nutrūko net nepasiekus pristatymo plenariniame posėdyje, nepaisant to, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2012 birželio 27 “nusprendė, kad projektas Nr. XIP-4379 (3) galimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniui, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Kadangi, įstatymo projekto autorius į dabartinį Seimą nebuvo išrinktas, šis projektas, galima sakyti, numirė sava mirtimi.
Čia derėtų pažymėti, kad Seimo Teisės departamentas, priešingai nei komitetas, aiškino, kad šio įstatymo 4 straipsnis „vardas ir pavardė, pirminiame dokumente įrašyti kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis, LR... išduodamuose dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašyba arba nurašomi paraidžiui kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis“ gali prieštarauti Konstitucijos 14 straipsniui („Valstybinė kalba - lietuvių kalba“)“.
Teisės departamentas pasirėmė 1999 10 21 Konstitucinio Teismo nutarimu dėl LR Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 31 nutarimo dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase. Tame KT nutarime aiškinama, jog „asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomas visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių“.
Ir dar pagąsdino: „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“. Baisiau jau ir būti negali...
Vis dėlto, Teisės departamentas pripažino, kad LR piliečio pase asmens vardas ir pavardė galėtų būti rašoma kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, bet tik tuo atveju, jeigu šie duomenys būtų įrašyti paso „kitų įrašų“ skyriuje. Tai leido kitas KT 2009 11 06 nutarimas, išaiškinęs savo 1999 10 21 nutarimą. Kadangi Č.Stankevičiaus teiktame įstatyme nėra nurodyta vardo ir pavardės įrašymo pase vieta („kitų įrašų“ skyrius), todėl departamentas siūlo įstatymo 4 straipsnį taisyti.
Kaip minėjome, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė šią Teisės departamento ekvilibristiką ir pabrėžė, kad įstatymo projekte siūlomas reglamentavimas kaip tik ir apimtų tuos atvejus, kai pirminis dokumentas, pvz., užsieniečio sutuoktinio pasas yra išduotas užsienio valstybėje, o LR piliečio dokumentas – santuokos liudijimas ar pasas yra išduodamas to užsienyje išduoto pirminio dokumento pagrindu.
Apskritai visi tie Konstitucinio Teismo ir jam pavymui Teisės departamento išvedžiojimai apie tai, kad W,X,Q išvažiavusių į užsienį ir praktiškai nesugrįšiančių nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą lietuvaičių pasuose „sutrikdys valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veiklą” tėra tautos mulkinimas, jokios baisios sumaišties nei lietuviškai rašybai, nei Lietuvoje likusios visuomenės gyvenimui tikrai nesukels.
Būtina priminti, kad tame 1991 metų nutarime dar sakoma: „3.Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės LR pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“? Pagal šį punktą vokietis Westerwelle, sudaręs santuoką su Lietuvos piliete ir panorėjęs tapti Lietuvos piliečiu vis tiek liktų Westerwelle, o jo žmona, deja, tik su apipjaustytomis raidėmis – Vestervelle… Argi tai ne Lietuvos moterų diskriminacija?
Visame lotynų rašmenis priėmusiame pasaulyje cirkuliuoja tos Lietuvoje uždraustos raidės W,X,Q, dažniausiai su prierašu – „svetimos kilmės žodžiuose”, jeigu jų nėra pagrindiniame raidyne. Beje, toks prierašas „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės Q,W,X, kiek rečiau Ä,Ö, Ü ir kt.“ yra ir oficialioje lietuvių kalbos gramatikoje! Bet ir tai negelbsti šių nelaimingų raidžių ištekėjusių už užsieniečių ir dažniausiai gyvenančių užsienyje lietuvaičių pasuose.
Naujausi įvykiai rodo, kad „Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“ įstatymą verta iš užmaršties prikelti. 2014 vasario 27 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės nei nustatytosios 1991 01 31 nutarime, „kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“.
Anot tokios institucijos – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovės Daivos Vaišnienės, "suprantame problemą, kad moterys, kurios išteka už užsienio piliečių, jos negali turėti vyro pavardės, jų vaikai negali turėtų vyro pavardės, jeigu yra Lietuvos piliečiai. Dėl šito, t.y. kad šis pirminio šaltinio punktas galėtų būti taikomas, kai ištekama už užsienio šalies piliečio ir paimama pavardė tokia, kokia yra, reikėtų apsispręsti“. Šios problemos sprendimas kaip tik ir yra Č.Stankevičiaus teiktas minėto įstatymo projektas.
Kelias atviras? Čia ir prasideda lietuviškas problemos sprendimo būdas. Konstitucinis Teismas aiškina, kad siūlyti keisti asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio pase taisykles turėtų Lietuvių kalbos komisija. Tačiau jos vadovė aiškina, kad „savo nuomonę turėtų pasakyti teisininkai“, „kai bus teisės aktas, tada kalbininkai pasakys savo nuomonę“. Argi ne valstybinis absurdas?
Tikėkimės, kad už kelių dienų prasidedančioje Seimo sesijoje atsiras nors vienas protingas ir drąsus Seimo narys, kuris perims “Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“ įstatymo teikimą, o Seimas, nieko nelaukęs, jį priims ir tuo pačiu žengs reikšmingą žingsnį tautos konsolidavimo kelyje.
