Tyrimo rezultatai rodo, kad tausoti dirvožemį pasirenka dar nedidelė dalis žemdirbių. Greičiausiai tai - ryžto stoka, nes didelė dirbamos žemės dalis nuomojama. Nuomotojas dažnai nesuinteresuotas ją tausoti, nes tokios pastangos kainuoja, o ir pačios griežčiausios sutartys ne visada apsaugo, kad žemę bus galima nuomoti ilgą laiką. Galima pastebėti, kad žemės savininkams labiau rūpi nuomos kaina arba už kiek ir kada ją bus galima parduoti, o ne jos tausojimas.
Pačios pigiausios ir prasčiausios dirvožemį tausojančios priemonės yra organizacinės (tokios kaip sėjomainų laikymasis) ir agrotechninės (tokios kaip dirvos dirbimas optimaliais terminais, naudojant plačiabarius agregatus, naujausią techniką) ir panašiai. Dirvožemio tausojimas, jo derlumo palaikymas yra nuolatinis kryptingų priemonių derinys, o ne vienkartinė priemonė.
Be jau paminėtų priemonių galima išskirti ir tausojančią žemdirbystę, kurioje tikslingai naudojamos trąšos ir augalų apsaugos produktai, jų kiekius ir panaudojimo laiką derinat su kitomis priemonėmis.
Tausojančios žemdirbystės technologijose biologinių produktų naudojimas derinamas su trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu, mažinant pastarųjų kiekius. Trąšos ir augalų apsaugos produktai ne visada sprendžia problemas, su kuriomis susiduria žemdirbiai, tuo tarpu biologiniai produktai turi daugialypį poveikį. Pavyzdžiui, azoto trąšos naudojamos augalų mityboje svarbiausio elemento – azoto – trūkumui šalinti. Dirvos tyrimai, atlikti pernai metais 78 ūkių 149 laukuose įvairiose Lietuvos vietovėse parodė, jog naudojant azotą kaupiančias bakterijas, dirvoje taip pat pagausėja fosforo, kalio ir kitų svarbių augalams mitybos elementų.
Naudojant kitus biologinius produktus pagerėja dirvos savybės, reikalingos augalams augti – gausėja organines liekanas skaidančių mikroorganizmų, kurie atpalaiduoja dirvoje esančias maisto medžiagas į augalams prieinamą pavidalą. Taip pat mikroorganizmų balansas pasikeičia taip, kad atsiranda daugiau mikroorganizmų, kurie stelbia augalų ligų pradus. Naudojant biologinius preparatus galima sumažinti mineralinių trąšų poreikį, todėl mažiau teršiama aplinka, o žemdirbiai gali sutaupyti pinigų, bet tai nereiškia, kad jų naudojimo galima atsisakyti iš viso, turint tikslą siekti ekonominės naudos.
Visgi per pastaruosius metus žemdirbių, naudojančių biologinius produktus, skaičius beveik nesikeitė. Biologiniai produktai Lietuvoje kol kas naujiena, o žemdirbiai - konservatyvūs, todėl dažniausiai apsiribojama vienais ir tais pačiais žemės ūkio augalų auginimo būdais. Taigi šiandien Lietuvoje biologinius produktus naudoja tik inovatyvių pažiūrų žemdirbiai, o kiti linkę labiau vertinti tas priemones, kurios duoda labai greitą ir akivaizdų poveikį.
Tuo tarpu biologiniams produktams reikia daugiau kantrybės ir laiko, nes plika akimi jų veiksmingumas ne visada iš karto pastebimas, nors ir būna ilgalaikis. Kol kas tik 18 proc. ūkininkų sutinka, jog biologiniai produktai gali visiškai pakeisti pesticidus, 14 proc. mano, kad tai gali padaryti tik iš dalies, 39 proc. mano, kad ne, o 29 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi.
Biologiniai produktai padeda tausoti aplinką, o svarbiausia – puoselėja dirvą, kuri yra neatsinaujinantis gamtos šaltinis, jos plotai mažėja, būklė be deramo požiūrio ir naudojimo prastėja.
Šių produktų veiksmingumą konkrečioje dirvoje žemdirbiai gali patikrinti naudodami elektroninę augalų augimo diagnostikos įrangą, kuri leidžia greitai nustatyti augalų augimo būklės rodiklius.
Vis dėlto dirvos tyrimai Lietuvoje dažniausiai apsiriboja rūgštingumo ar azoto, fosforo, kalio kiekio tyrimais ir vertinimais, be to, jie atliekami gana retai. Dirvos, augalų tyrimus sako yra atlikę tik pusė (55 proc.) ūkių, tačiau net 83 proc. teigia, jog jų metu gauti duomenys buvo naudingi.
Siekiant apčiuopiamo rezultato tausojant dirvožemį, reikia bent dvejų metų kryptingo darbo. Biologinių produktų naudojimas - tik dalis priemonių. Todėl nereikia tikėtis, kad vienerius metus naudojant kokią nors priemonę dirvožemis taps labai derlingu.
Ateityje biologiniai produktai neišvengiamai bus naudojami vis dažniau. Tam daugiausiai įtakos turės vartotojai, diktuojantys savo poreikius gamintojams, visuomenė, nerimaujanti dėl aplinkos taršos, gamtos apsauga, kuri ribos mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimą, ES kuriama tvaraus dirvožemio naudojimo direktyva, kurios pirminės gairės yra dirvožemio tausojimas, tvarus cheminių priemonių naudojimas. Taip pat gali būti, kad ateityje bus taikomos ir administracinės dirvos tausojimo priemonės.
Komentaro autorius yra konsultacijų ir inovatyvių produktų žemdirbystei bendrovės „Kustodija“ direktorius.
