Prieš porą savaičių iki gaisro apie du šimtus vilniečių panoro dalyvauti neįprastoje ekskursijoje apleistame didžiuliame pastate Naujininkų rajone, pasigrožėti panorama nuo jo stogo, užkopti į viršų serpantinu.
„Reikalausiu moralinės kompensacijos“, – ištarė buvusį Vilniaus taksi parko pastatą saugantis sargas, išvydęs į savo valdas besiveržiančius šimtus smalsuolių.
Išgirdę Laisvojo universiteto kvietimą pasižvalgyti po pastatą Naujininkuose, ties Pelesos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža, vilniečiai galėjo iki soties atsigrožėti panorama nuo aštuonių aukštų statinio stogo.
Liftas seniai neveikia
Buvusiame taksi parke įrengtas serpantinas – vienintelis toks Lietuvoje. Kadaise juo taksi automobiliai pakildavo į daugiaaukščius garažus.
Pasivažinėti juo norinčių netrūksta ir dabar. Bet apsisukti nebėra kur, tad leistis žemyn atbulam – menkas malonumas.
Drėgmė, ant betoninių grindų telkšančios balos, grafičiais aprašinėtos sienos.
Liftas seniai neveikia, tad ant stogo tenka kilti prišnerkšta laiptine. Viršuje taip pat reikia žiūrėti, kur statai koją, nes pilna pavojingų duobių, priraizgyta vielų.
1974 metais iškilęs pastatas seniai apleistas. Dabar jame įsikūrę apie keturios dešimtys įmonių, užsiimančių automobilių remontu, jų salonų valymu, detalių prekyba. Į taksi parką užsuka ir dažasvydininkai. Jiems didžiulės patalpos tinka kuo puikiausiai. Ant sienų galima pamatyti netikrų šūvių - dažų žymes.
Mašinos vis dar remontuojamos
Kadaise du apatiniai aukštai buvo skirti automobilių remonto dirbtuvėms. Mašinos čia remontuojamos ir dabar. Bet ne taksi.
Taksi parko pastate buvo įsikūrusi ir administracija. Iš viso jame dirbo 700–800 žmonių.
Taksi parko garažuose, į kuriuos automobiliai kildavo serpantinu, jų tilpdavo per pusę tūkstančio. Iš pradžių vilniečius ir miesto svečius veždavo „Pobeda“ ir „Moskvič“ markių mašinos. Vėliau jos pakeistos tuomet prestižiniais automobiliais „Volga“.
Vieno kilometro kelionės kaina iki 1977-ųjų buvo 10 kapeikų, o vėliau pabrango dvigubai – iki 20 kapeikų.
Troleibuso bilietas tuo metu kainavo 4 kapeikas. Vadinasi, prieš tris dešimtmečius kelionė taksi buvo penkis kartus brangesnė nei miesto transportu.
„Ar tai buvo daug? Manau, kad ne, jei net būdamas studentas galėdavau sau leisti keliauti taksi“, – prisimena Laisvojo universiteto koordinatorius Darius Pocevičius.
„Moskvič“ atiteko moterims
Kalbama, kad, „Moskvič“ keičiant automobiliais „Volga“, taksi parke buvo įdarbinta apie penkiasdešimt vairuotojų moterų. Jos esą sėdo į senuosius automobilius „Moskvič“, o vyrai gavo naująsias mašinas.
Sako, kad ne viena moteris su „Moskvič“ įvažiavo į krūmus, kai kurios vairuotojos sugebėjo dirbti tik savaitę. Tačiau atrodo, kad šiuose pasakojimuose mažai tiesos, nors sovietmečiu taksisčių moterų iš tiesų buvo daugiau nei dabar.
Taip pat buvo kalbama, kad taksisto profesija ir anuomet buvo pavojinga. Bet iš tiesų tada taksi vairuotojų apiplėšimų ar net nužudymų buvo reta.
Taksistai – solidarūs
Jeigu vis dėlto įvykdavo nelaimė, taksistai būdavo labai solidarūs, per kolegos laidotuves išsirikiuodavo didžiulė automobilių kolona.
D.Pocevičiui sovietinėje spaudoje pavyko aptikti žinučių, kad per taksistų laidotuves 1981 ir 1986 metais dalyvavo apie tris šimtus mašinų.
Taksi parko pastatą verslininkai planavo griauti jau prieš dešimtmetį. Jo vietoje turėjo iškilti šešių aukštų komercinės paskirties kompleksas.
Šiame komplekse taip pat ketinta įrengti prekybos centrą ir viešbutį. Tačiau patalpų savininkai nesutarė ir planų neįgyvendino iki šiol.
Projektuotojai kūrė įvairiausias vizijas. Tarkim, prieš kelerius metus pasiūlyta sujungti Pelesos ir Algirdo gatves.
