Buvęs Lenkijos prezidentas, neseniai visos Europos įgaliojimu sprendęs Ukrainos krizę, dabar žada imtis taikdariškos misijos ir Lietuvoje. Vakar Vilniuje jis tvirtino, jog sutrūkinėję Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės ryšiai kelia pavojų abiejų šalių saugumui.
Tačiau valdančiosios LLRA atstovai A.Kwasniewskiui pripasakojo, kaip lietuviai juos diskriminuoja ir iš esmės siekia išnaikinti Vilniaus krašte, kaip esą padarė ir kitose Lietuvos vietose.
Tiesa, buvęs Lenkijos prezidentas tokioms emocijoms bent kol kas, regis, nepasiduoda.
Aklavietėje – prošvaistė?
Valdantieji socialdemokratai, kaip ir jų pirmtakai konservatoriai, atrodo, mėgins iš mirties taško pajudinti pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos santykius įšaldžiusių problemų sprendimą.
Viena tokių problemų – Lietuvos nenoras leisti lenkiškų vardų ir pavardžių rašybą asmens dokumentuose originalo kalba. Dalis mūsų šalies politikų iki šiol teigė, jog to neleidžia Konstitucija.
Tačiau vakar šį Gordijo mazgą perkirto Konstitucinis teismas, kuris paskelbė, jog, kalbininkams pasiūlius, tokią rašybos tvarką galima keisti.
Seimo užkulisiuose kalbama, jog valdantieji kairieji jau ėmė tirti politinį klimatą, ar tai būtų galima padaryti.
Be to, vienas socialdemokratų lyderių, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas vakar parlamente surengė diskusiją apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, į kurią atvyko ir A.Kwasniewskis.
Pamalonino prezidentę
Oficiali diskusijos priežastis – Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės sutarties pasirašymo dvidešimtmečio paminėjimas.
Tačiau A.Kwasniewskis, prieš atvykdamas į Seimą, susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite. Prezidentūros atstovai tvirtino, jog susitikimas įvyko svečio iniciatyva.
Politikai ir diplomatai kalbėjo, jog abu pašnekovai buvo patenkinti ilgiau, nei numatyta, užtrukusiu pokalbiu. Po jo A.Kwasniewskis net pamalonino D.Grybauskaitę atmesdamas jos adresu skambančią kritiką, kad ji pati nedalyvavo sprendžiant Ukrainos krizę, skirtingai nei prieš dešimtmetį analogiškomis aplinkybėmis darė Valdas Adamkus.
Pasak A.Kwasniewskio, tuometė situacija buvo kitokia, o dabar toks Lietuvos dalyvavimas buvo nebūtinas. Be to, buvęs Lenkijos prezidentas gyrė Lietuvą dėl aktyvumo Ukrainos atžvilgiu.
Žurnalistai buvo išvaryti
A.Kwasniewskio aplankyta diskusija Seime menkai priminė šventinį renginį – jau vien dėl to, kad išreklamuoto susitikimo durys buvo užtrenktos žurnalistams.
Išprašydamas žiniasklaidą lauk G.Kirkilas teisinosi, jog tai buvęs A.Kwasniewskio pageidavimas.
Nors lietuvių ir lenkų politikai už uždarų durų esą norėjo pasikalbėti ramiau, atviriau ir vaisingiau, pokalbio rezultatai – ne itin apčiuopiami.
Žadėjo visus sutaikyti
A.Kwasniewskis apgailestavo, jog Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė įšalusi, ir aiškino, kad tai gali kelti tiesioginį pavojų abiem šalims. Pasak politiko, tai parodė ir dabartinė Ukrainos krizė.
Buvęs Lenkijos prezidentas su ilgesiu prisiminė savo artimą bičiulystę su buvusiais Lietuvos vadovais Algirdu Brazausku ir V.Adamkumi.
Pastarasis taip pat turėjo dalyvauti diskusijoje, tačiau neatvyko greičiausiai dėl sveikatos problemų, tad Lenkijos politikas jį aplankė asmeniškai.
A.Kwasniewskis pažadėjo grįžęs į tėvynę susitikti su visais svarbiausiais savo šalies politikais ir stengtis atgaivinti apmirusios Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos veiklą.
Tačiau kartu svečias tvirtino, kad Lietuva būtinai turi įteisinti dvikalbę rašybą asmens dokumentuose ir gatvių pavadinimuose. Tai, jog tarpvalstybinė sutartis turi būti vykdoma, jis kartojo ir po susitikimo.
Skundėsi priespauda
O susitikime už uždarų durų dalyvavę LLRA atstovai nepraleido progos aukštajam svečiui papasakoti apie tariamus lietuvių priespaudos baisumus.
Ši partija pastaruoju metu kviečiasi į Lietuvą aukštus Lenkijos politikus, kuriuos stengiasi įtraukti į kovą su lietuviais.
Bene aktyviausi vakar buvo Seimo LLRA frakcijos nariai Vanda Kravčionok ir Michalas Mackevičius. Pirmoji diskriminacija ir „sąlygų bloginimu“ skundėsi sunkia lietuvių kalba, o antrasis apskritai kalbėjo lenkiškai.
M.Mackevičius kartojo tai, ką pastaruoju metu Lenkijos politikams stengiasi įkalti ne vienas LLRA veikėjas, – lietuvių politinis elitas siekia asimiliuoti lenkus. Pasak Seimo nario, „asimiliacijos politika įsibėgėja“.
LLRA atstovai taip pat tvirtino, kad lietuviai, diskriminuodami lenkus švietimo srityje, siekia juos Vilniaus krašte išnaikinti, kaip jie esą buvo XX a. išnaikinti Kaune ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Atkirtį davė opozicija
Tiesa, A.Kwasniewskis neskubėjo baisėtis lietuvių užmačiomis. Priešingai, jis priminė, jog lenkai kurios nors užsienio valstybės valdžioje tokias geras pozicijas, kaip dabar Lietuvoje, turėjo tik Vatikane, kai popiežius buvo lenkas Jonas Paulius II.
Lietuvių politikai, pirmiausia opozicijoje esantys konservatoriai, davė griežtą atkirtį LLRA kalboms.
Ši partija ir jų lyderis Valdemaras Tomaševskis buvo pavadinti penktąja kolona – tokia, kokia yra rusai Latvijoje ir Estijoje.
