„Visų politinių jėgų lyderiai turi būti šiuo klausimu labai
jautrūs. Sutartys, kurias pasirašėme, įpareigoja, jas reikia
vykdyti“, – sakė jis ketvirtadienį Vilniuje po Seime vykusios
diskusijos, skirtos Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero
kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dvidešimtmečiui.
Svečias teigė negalįs gerai vertinti, kad Lietuva nevykdo
įsipareigojimo leisti vietos lenkams originaliai rašyti pavardes ir
jų gyvenamosiose vietose kabinti lenkiškus gatvių pavadinimus.
„Mažumų problemos yra labai jautrios ir gali būti pavojingos.
Su jomis yra taip pat, kaip su džinu – jeigu jį išleidai iš
butelio, tai sukišti atgal jau labai sudėtinga“, –tvirtino
A.Kwasniewskis.
Pasak jo, per susitikimą Seime su Lietuvos parlamentarais
konstatuota, kad liko neišspręstų problemų, „kurias galbūt galima
pavadinti smulkmenomis, tačiau jos kartais pagadina Lietuvos ir
Lenkijos santykius“.
„Mes turime labai nuosekliai šalinti trukdžius, kurie yra
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo kelyje. Tikiuosi, kad netrukus
bus išspręstas pavardžių rašymo klausimas, nes dabar
posėdžiauja Konstitucinis Teismas tuo klausimu ir tikriausiai priims
atitinkamą sprendimą. Kalbant atitinkamuose lygmenyse tuos klausimus
reikia spręsti geranoriškai, gera valia ir palankiai“, – akcentavo
buvęs Lenkijos prezidentas.
Jis žadėjo grįžęs namo kalbėti su Lenkijos politikais, kaip
pagerinti dvišalius santykius.
„Gyvename tokiais laikais, kai turime šalinti problemas, o ne
dauginti jų skaičių“, – sakė A.Kwasniewskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva – vienintelė pasaulio
valstybė, kur tautinės mažumos – lenkų – atstovai yra
Vyriausybėje.
„Lietuva – vienintelė šalis, kur vietos lenkų atstovai
dalyvauja valdžioje. Tik vieną kartą turėjome situaciją, kai
Lenkijos pilietis buvo kitos valstybės vadovas, tai buvo Vatikano
vadovas Jonas Paulius II“, – priminė svečias.
Seimo delegacijos Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato
narių asamblėjoje pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad šiuo
metu abiejų šalių parlamentarai vertina, kas per 20 metų padaryta
vykdant tarpvalstybinę sutartį, kas ne. Taip pat ketinama surengti
Parlamentinę Asamblėją.
„Galvoju, kad iki to laiko Vyriausybėje, kur yra darbo grupė
dėl Tautinių mažumų įstatymo, ir priklausomai nuo Konstitucinio
Teismo sprendimo, bus priimti sprendimai, pasiūlyti šiai sesijai
dėl pavardžių rašymo ir Tautinių mažumų įstatymo“, – teigė
G.Kirkilas.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA)
atstovas Seime Juzefas Kvetkovskis teigė, kad strateginiai klausimai
tarp Lietuvos ir Lenkijos sprendžiami gerai, tuo metu stringa
vadinamosios mažosios problemos.
„Mažosios problemos? Kam? Valstybei galbūt tai mažos problemos,
bet žmogui jos yra pagrindinės. Tai yra tolesnio egzistavimo
klausimas šioje ar kitoje valstybėje“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar pritaria siūlymui neeskaluoti tautinių mažumų
klausimų rinkimų metu, LLRA atstovas tvirtino, kad rinkimai vyksta
nuolat, o klausimai nesprendžiami jau du dešimtmečius.
„Tų atidėjimų turėjome labai daug – buvo periodas, kad ėjome
į Europą, paskui buvo periodas, kai norėjome įstoti į NATO. Kai
Lietuva prieš pusmetį perėmė pirmininkavimą ES, vėl nebuvo
jokių pareiškimų, nebuvo demonstracijų, taip pat atidėjome. Dabar
rinkimai, po prezidento ir EP rinkimų ateis savivaldos rinkimai ir
taip toliau. Nereikia susieti vieno su kitu. Reikia eiti pirmyn ir
ieškoti kompromisų“, – sakė J.Kvetkovskis.
1994 metais tuometinių prezidentų Algirdo Brazausko ir Lecho
Walęsos pasirašytoje sutartyje šalys patvirtino
teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą, nors
pabrėžė galimybę abiem tautoms vertinti bendrą abiejų
valstybių istoriją skirtingai.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiuose buvo įtampos
dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
A.Kwasniewskis Lenkijos prezidentu buvo dvi kadencijas 1995–2005
metais.
