Eilėraštis buvo perskaitytas savaitgalį Knygų mugėje kaip itin retai
lietuvių literatūroje aptinkamo socialumo pavyzdys.
„Maldos už teisingą reprodukciją" stilius parodijuoja garsiąją Eduardo
Mieželaičio poemą „Žmogus".
Eilėraščio herojus Petras Uola vaizduojamas
kaip antžmogis, nemokamai kalbantis su Dievais pagal planą „Šeima",
laikantis savo valstybės turtu ir dėvintis brangų kostiumą, per kurio
siūles plyšta pyktis. Jis kalba pirmuoju asmeniu.
Inteligentai – tipiški pataikūnai
Posmelis apie tai, kaip pragaro ordos nešė jį nukryžiuoti Petrui
Gražuliui pasirodė „visai nieko". Išgirdęs iš žurnalistės apie Knygų mugėje pristatytą
eilėraštį Seimo narys nutraukė teniso treniruotę ir paprašė perskaityti.
Politikas iš karto suprato, kad eilėraštis - parodija. Politikas aiškino,
kad Knygų mugėje jo šalininkų lankosi nedaug, todėl ten skaitytame
eilėraštyje jis negalėjo būti pavaizduotas teigiamai.
„Tai - bandymas pasityčioti iš manęs. Suprantu, kad niekada nebus
taip, kad visi gerbs tavo nuomonę. Inteligentija visada pataikavo, tai
- jos bruožas. Anksčiau - sovietams, dabar - Europai. Moralę
išsaugos tik paprasti žmonės", - sakė P.Gražulis.
Įkvėpė politiko klonai
Pristatydama eilėraštį knygų mugėje L.Kreivytė pasakojo apie
popierinius P.Gražulio portretus be akių, kuriais per gėjų eitynes buvo
prisidengę jo šalininkai. Šie P.Gražulio „klonai" įkvėpė parašyti
eilėraštį.
Eilėraštyje Gražulio pavardė neminima, tik vardas.
L.Kreivytė paaiškino, kad Petras Uola - savo nuomonę kaip dievišką
tiesą transliuojančio politiko tipas, kovojantis su paties susikurtais
demonais ir skaldantis visuomenę. Tai - bet kokio homofobo paminklas.
Socialumą vadino pilietiškumu
Menotyrininkė Solveiga Daugirdaitė pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje
vyrauja supratimas, kad menas neturi būti socialus. Lietuvių autorių
kūriniuose dominuoja filosofija, įsigilinimas į save. Manoma, kad
socialiai angažuotas kūrinys negali būti meniškas.
Meno socialumo samprata sukompromituota visoje Rytų Europoje. Tai -
Sovietų Sąjungos politikos pasekmė.
Sovietų Sąjungoje meno socialumas buvo pavadintas pilietiškumu ir
buvo privalomas kiekvienam meno kūriniui.
Politikas meno kūriniuose
Anksčiau fotomenininko Sauliaus Paukščio parodoje buvo eksponuojamos
odinės trumpikės, neva priklausiusios P.Gražuliui, o jo atvaizdas buvo
piešiamas ant miesto pastatų sienų su užrašu: „Kiek tavyje Gražulio?"
P.Gražulio žiniomis, apie jį yra parašyta labai gražių eilėraščių.
Vieną eilėraštį jis atsiuntė su prierašu: „Siunčiu jums tikrą meno
kūrinį". Eilėraštis prasideda žodžiais: „Jau pasaulio pabaiga, kuo
pavirto mūs tauta?"
Malda už teisingą reprodukciją
Laima Keivytė
aš esu Petras Uola mano šlaunys spaudžia Žemės rutulį su Aukščiausiu kalbu nemokamai – planas „Šeima“ – nesvarbu kad du vyrai aš esu Petras Uola – pastatykite man bažnyčią! kad stovėtų per amžius neapykantos vertikalė pastatykit man, vyrai! aš esu Petras Uola – valstybės turtas brangiu
kostiumu pyktis plyšta per siūles – pastatykit man! aš esu Petras Uola – grožio kaukė kiaurom akim moterys, nešiojančios
mano veidą susilauks palikuonių aš esu Petras Uola pasidauginęs tūkstančiais
klonų reprodukcija svarbiau už meilę – pastatykite man! aš esu Petras Uola nors gal tik šaligatvis, apspjaudytas pydarų Pragaro ordos nešė mane nukryžiuot bet paleido namo nenuplakę – niekada neatleisiu aš esu Petras Uola numestas žirgui po kojų pastatykit mane pastatykite man – vardan tos!
O štai P.Gražulio redakcijai atsiųstas jo nuomone, nuostabus eilėraštis.
Jau pasaulio pabaiga, Kuo pavirto mūs Tauta. Taip pakrybęs orientyras - Nežinai, boba čia ar vyras.
***
Dar Maskva mūs nepaleido, Pedofilais mūs užleido. Taip parodė savo pirštą, Kad dar mūsų nepamiršta.
***
Ir aukštuomenė pakvaišo, Pedofilai jiems nemaišo. Netgi pritaria, juos gina, Demokratija vadina
***
Durniai juokias iš Gražulio, Skaudžiai plaka jį liežuviais, Stengias purvais jį drabstyti, Pedofilų pasamdyti.
***
Net valdžia tokia pakrypus, Ne į tuos medžius sulipus, Orientacija kitokia, O iš jų arkliai net juokias.
***
Skundžias - mergos jų neveikia, Jiems stipresnio kaifo reikia. Dar potenciją jiems kelią, Net sunku ištart, - VAIKELIAI.
***
Ir iš kur toks iškrypimas, Ir iš kur tokie kadrai čia imas? Kokios motinos juos gimdo? Gal alum ne pienu girdo.
***
Tik tokiems čia gera, Greitai auga jų dvarai. Kai jie sąžinės neturi, Vien tik savo naudos žiuri.
***
Tu tokia maža TĖVYNE, Kaip iškęsi tą kankynę. Kaip pakelsi savo TAUTĄ - Tokia sutryptą, sugriautą.
***
Kaip pabodusius implantus Tu išspyrei okupantus. Dabar DULKINA savi, O išspirt jų negali.
***
Okupantai tai dar nieko, Jie mus DULKINO iš priekio. Kai iš užpakalio varo, LIETUVĖLE, nieko gero.
***
Į akis - kaip angelai, Už akių tikri velniai. Viena ranka glosto, glaudžia, Kita špygą rodo liaudžiai.
