Sveikatos apsaugos ministras sako, jog išaiškinimas sustiprino
jo poziciją dėl valstybinių ir privačių medicinos įstaigų
finansavimo. „Tai sustiprins mūsų poziciją ir jokių netikėtumų
nėra ir būti negali, nes aš pats esu Konstitucijos 53 straipsnio
autorius“, - trečiadienį Lietuvos radijui sakė ministras.
„Labai džiaugiuosi ir išties privačiai medicinai, jei ji
pagrįsta privalomuoju sveikatos draudimu, bus taikomi tie patys
reikalavimai, ir ji neturės galimybių imti papildomų pinigų už
atseit neva tai geresnį gydymą, galės imti pinigus už kavą,
servisą, geresnę palatą, be eilės suteikimą ir taip toliau. Taip
yra visoj Europos Sąjungoj, taip bus ir Lietuvoj“, - sakė ministras.
Liberalai tuo tarpu laikosi pozicijos, jog KT išaiškinimas
patvirtino, kad „sveikatos apsaugos ministro fantazijos prasilenkia su
įstatymais“.
„Šiandienos KT sprendimas įrodo, kad sveikatos apsaugos ministro
V.P.Andriukaičio planai apriboti pacientų teisę gydytis skirtingose
įstaigose ir gauti valstybės finansuojamas paslaugas prieštarauja
pagrindiniam šalies įstatymui“, - Liberalų sąjūdžio
išplatintame pranešime cituojamas partijos lyderis Eligijus
Masiulis.
Liberalų vertinimu, KT išaiškinimas reiškia, jog negali būti
ribojama paciento teisė gydytis skirtingose - valstybinėse ir
privačiose - įstaigose ir gauti valstybės finansuojamas paslaugas,
jie siūlo privalomas nemokamai teikti paslaugas nustatyti įstatymu.
KT trečiadienį paskelbė, jog Konstitucijoje įtvirtinta
gyvybiškai būtinos nemokamos medicinos pagalbos garantija, todėl
jeigu ši pagalba negali būti laiku ir kokybiškai suteikta
valstybinėse gydymo įstaigose ir dėl to yra teikiama kitose
sveikatos priežiūros įstaigose, jų patiriamos išlaidos turi būti
apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Teismo teigimu, gyvybiškai būtinos - reikalingos žmogaus
gyvybei gelbėti ir išsaugoti - medicinos paslaugos turi būti
finansuojamos iš valstybės biudžeto. Kita pagalba nemokamai
teikiama, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
„Didesnę negu gyvybiškai būtiną nemokamos medicinos pagalbos
piliečiams apimtį įstatymų leidėjas gali nustatyti, tik jeigu tai
atitinka valstybės finansines galimybes, t. y. jeigu valstybės
biudžetui neužkraunama šių galimybių neatitinkanti našta, dėl
kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai
taptų daug sunkiau jas vykdyti“, - teigiama KT išaiškinime.
Teismas pabrėžė, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti
skiriamos valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose piliečiams
teikiamoms nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos
paslaugoms apmokėti, nuolatiniam šiai pagalbai teikti reikalingo
šių įstaigų tinklo veikimui užtikrinti. Tačiau jeigu ši pagalba
dėl tam tikrų aplinkybių negali būti laiku ir kokybiškai suteikta
valstybinėse gydymo įstaigose ir dėl to yra teikiama kitose
sveikatos priežiūros įstaigose, jų patiriamos šios pagalbos
teikimo išlaidos taip pat turi būti apmokamos iš valstybės
biudžeto lėšų.
KT teigimu, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti, kad
už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nemokamą
medicinos pagalbą piliečiams, finansuojamą valstybės biudžeto
lėšomis) atsiskaitoma iš privačių finansavimo šaltinių:
savanoriškojo sveikatos draudimo fondų lėšų, tiesioginiais
pačių asmenų mokėjimais ir kt.
Į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti praėjusiais
metais paskelbtą nutarimą, kreipėsi sveikatos apsaugos ministras
socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Ministras prašė išaiškinti nuostatas dėl Konstitucijoje
įtvirtintos valstybės pareigos rūpintis žmonių sveikata,
užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus,
nemokamos medicinos pagalbos piliečiams sampratą.
