Tam Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta grupė pritarė
antradienį - šis sprendimas dar negalutinis, paskutinis balsavimas
dėl visų būsimų reikalavimų žemės pirkėjams ir pardavėjams
numatytas vėliau.
„Jeigu tą momentą žmogus turės 8 ha žemės, o norės
įsigyti dar 1,5 ha, jis tą žemę galės įsigyti be trukdžių, bet
jeigu jau norės pirkti virš 2 ar 3 ha, turės leidimo kreiptis į
savivaldybėje sudarytą specialią komisiją ir gauti sutikimą“, -
parlamentarams aiškino Žemės ūkio ministerijos Žemės ir
išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius.
„Tai yra labai daug“, - tikino darbo grupės vadovas Kazys
Grybauskas.
Tuo tarpu buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazys
Starkevičius teigė, kad ir šia lengvata bus spekuliuojama: „Man
padovanos tą žemę ir apeisiu visus draudimus“.
Žemės ūkio ministerijai pasiūlius be jokių apribojimų
ateityje leisti įsigyti iki 1 ha sklypus, Aplinkos apsaugos komiteto
narė Aurelija Skancikienė pareiškė, kad tokiu sprendimu būtų
atvertos landos spekuliantams.
Dirbamą žemę Lietuvoje ateityje siūloma leisti įsigyti tik
tiems, kas įsipareigos ją dirbti bei neperleisdami kitiems asmenims
ne trumpiau kaip 5 metus, o ne 10 metų, kaip buvo siūloma anksčiau.
Tokiu būdu siekiama išvengti žemės perpardavinėjimo pasipelnyti.
Darbo grupė nepalaikė parlamentaro liberalsąjūdiečio
Eugenijaus Gentvilo siūlymo į saugiklių sąrašą įtraukti
reikalavimą ateityje Lietuvoje žemę leisti įsigyti tik
nuolatiniams šalies gyventojams. Tačiau A.Stakcikienė su tuo
nesutiko.
„Nuolatinis gyventojas yra tas, kuris Lietuvoje būna ne
trumpiau kaip šešis mėnesius, bet gali būti tik jo šlepetės, o
ne jis pats fiziškai, vadinasi, tai lengvai apeinamas
apibrėžimas“, - sakė A.Stakcikienė.
Darbo grupė siūlo iš žemės pirkėjų taip pat reikalauti
mokėti lietuvių kalbą, be to, siūloma nebereikalauti deklaruoti
būsimus derlius ir jų kiekius, kaip siūlė Žemės ūkio
ministerija - jos atstovas A.Petkevičius tikino, kad gamybos
apimtimis norėta „vengti sofos ūkininkų“.
Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti
žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo
šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei
referendume žmonės nenutars kitaip.
Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario
sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo,
kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka,
kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300
tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje negalima įsigyti daugiau nei
500 hektarų žemės.
