Vienas konkurso rengėjų verslininkas Mindaugas Karalius atremia kai kurių jaunųjų verslininkų tvirtinimą, kad angliškas pavadinimas užtikrina sėkmę tarptautinėje rinkoje. Jo teigimu, pasaulyje netrūksta tokius argumentus paneigiančių pavyzdžių.
Kažin ar klaipėdiečiai versle, buityje ir gyvenime vartoja daugiau užsienietiškų žodžių negu kauniečiai ar vilniečiai, bet pastangų ir jau nuveiktų darbų šioje srityje nestinga.
Sunerimę, kad rinkti vardus vaikams vis dažniau įkvepia televizijos muilo operos ar žinomi pasaulio žmonės, Klaipėdos verslininkai savo lėšomis neseniai išleido žodyną „Rinkis vardą lietuvišką“.
Šios knygos būsimosioms motinoms dalijamos nemokamai – miesto vadovai jas dovanoja santuokų rūmuose, gydytojai – gimdymo namuose, kunigai – jaunavedžių kursuose.
Pernai Klaipėdoje populiariausi berniukų vardai buvo Danielius, Dominykas, Lukas, Nojus ir Jonas, mergaičių – Emilija, Amelija, Gabija, Viltė ir Marija. Tačiau kai kurie klaipėdiečiai savo atžaloms suteikė ir nuostabą keliančių vardų, pavyzdžiui: Giras, Aringas, Jonatanas, Junditas, Borna, Hestera, Mona, Zara, Bionsė.
Vardo parinkimas – tėvų reikalas, kažin ar dovanų gautas vardynas pakeis jų apsisprendimą.
Klaipėda gali didžiuotis ir bene vieninteliu pasaulyje paminklu išnykusiems lietuvių kalbos žodžiams. Daugiau kaip 30 tūkst. litų šiam tikslui ir vėl paaukojo verslininkai.
Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje išnykę žodžiai iškalti granito plokštėse trinkelių takuose. Augyvė, deivilas, vampra, ventarinė, verkšnaitis. Kad kadaise taip buvo vadinama motina, dievaitis, burna, pilvas, elgeta, per paminklo atidarymo iškilmes pernai šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei paaiškino moksleiviai. Kitiems teks patiems pavartyti senus leidinius.
Kol kas granite iškalta 40 išnykusių lietuvių kalbos žodžių. Pasak vieno paminklo iniciatorių Klaipėdos vicemero Vytauto Čepo, išnykusių žodžių – keliolika tūkstančių. Ateityje įvairiomis progomis tie žodžiai bus iškalami granite, kol neliks nė vienos paprastos trinkelės, o kelias į biblioteką bus žodžiais klotas.
Pagirtini ir prasmingi darbai. Tik ar tai padės lietuvių kalbai išgydyti „mažakraujystę“?
Yra ir kitaip manančiųjų – pernelyg stengiantis galima perlenkti lazdą.
Prieš dešimtmetį kapitonas inžinierius Vilius Pakalniškis išleido knygą „Laivybos sąvokų aiškinimas“. Kai kurie jo pasiūlyti lietuviški naujadarai vietoj įprastų senųjų ne tik neprigijo, bet ir prajuokino jūrininkus: buriuotojų neišstūmė bureivos, lokatorių – dažnialaidžiai, švartavimosi – raištavimas ir pan.
Prieš penketą metų aplink pasaulį plaukė jachta „Ambersail“, skelbdama žinią apie Lietuvos tūkstantmetį. Angliškas laivo pavadinimas užkliuvo tik kai kuriems užsienyje išsibarsčiusiems mūsų tautiečiams.
Prieš 25 metus pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje Atlanto vandenyną su trispalvėmis įveikė jachtos „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“. Niekam net nekilo mintis, kad jų pavadinimai galėjo būti kitokie – nelietuviški.
Rudenį į Klaipėdą atplauks Korėjoje pastatytas ir jau pašventintas suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla. Lietuvos energetinės nepriklausomybės ledlaužiu tituluojamam laivui suteiktas vardas „Independence“ / „Nepriklausomybė“.
Aktyviausieji Klaipėdos kovotojai už lietuvių kalbos išsaugojimą vėl svarsto – o gal galėjo būti kitaip? Kuršių mariose ant laivo borto nuolat šviestų lietuviškas pavadinimas, o į mūsų uostą atplaukiančių laivų įgulos pamatytų, sužinotų, o gal net ir įsimintų vieną lietuviams brangiausių žodžių.
